Pernai rugsėjį paskelbtas, atrodytų, neįtikėtinas atradimas – Veneros atmosferoje rasta fosfino dujų. Žemėje šią iš fosforo ir vandenilio sudarytą molekulę natūraliai gamina tik mikroorganizmai, taigi atrodė, kad galbūt Veneros debesyse esama gyvybės.
© JAXA/ISAS/DARTS/Damia Bouic
Visgi kiti mokslininkai netrukus suabejojo šiuo rezultatu, o dabar paskelbta kone tvirčiausia alternatyvi hipotezė: aptiktas signalas kyla iš sieros dvideginio dujų.
Sieros dvideginis skleidžia tokio pat bangos ilgio spinduliuotę, kaip ir galimai aptiktos fosfino dujos. Originalaus tyrimo autoriai atmetė galimybę, kad jų aptiktą signalą kuria sieros dvideginis, nes neaptiko kitų šios molekulės skleidžiamų spektro linijų.
Naudodami detalesnius spinduliuotės pernašos modelius, tyrėjai nustatė, kad aptiktas signalas greičiausiai atsklido iš Veneros mezosferos, maždaug 80 km virš paviršiaus, o ne debesų sluoksnio 50 km aukštyje. Fosfinas 80 km virš paviršiaus išsilaikytų labai trumpai; norint, kad ten jo būtų 20 dalelių milijarde, ko reikėtų paaiškinti stebimam signalui, fosfino kiekiai, gaminami žemesniuose atmosferos sluoksniuose, turėtų būti nefiziškai didžiuliai.
Tuo tarpu mezosferoje esantis sieros dvideginis galėtų skleisti aptiktą signalą, o kitos jo linijos pradingtų dėl šiluminių efektų bei planetos sukimosi.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
