Saulės vainikas yra labai retos, bet ypatingai karštos plazmos zona, gaubianti žvaigždę. Vainiko temperatūra siekia apie milijoną laipsnių, gerokai daugiau, nei Saulės paviršiuje. Kaip palaikoma vainiko temperatūra, kol kas nežinome, tačiau pastaraisiais metais vis gerėjantys stebėjimai po truputį padeda paaiškinti, kas gi ten vyksta.
© NASA
Dabar nauji detalūs stebėjimai patvirtino, kad vainiką kaitina magnetiniai procesai, vykstantys labai arti Saulės paviršiaus. Jau seniau buvo manoma, kad vainiko kaitinimui labai svarbios magnetinės kilpos, matomos kaip ultravioletinių spindulių šaltiniai arti Saulės paviršiaus. Visgi nebuvo aišku, kokie procesai sukelia kartkartėmis nutinkančius jų pašviesėjimus.
Naujieji stebėjimai, atlikti IRIS ir SDO kosminiais teleskopais, leido geriau nei bet kada iki šiol pažvelgti į magnetinių kilpų savybių kitimą ir atskleidė, kad jos sužimba, kai praranda energiją magnetinio persijungimo metu.
Magnetinis persijungimas yra išsikreipusių magnetinio lauko linijų konfigūracijos pokytis, kurio metu linijos išsitiesina ir išskiriama daug energijos. Taip pat nustatyta, kad energiją lengviau sugeria masyvūs jonai, pavyzdžiui silicio branduoliai, o ne vandenilis. Toks netolygumas seniau aptiktas Saulės vėjyje.
Šis atradimas yra svarbus žingsnis suprantant Saulės vainiko veikimą, bet dar toli gražu neatsako į visus klausimus.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.
