Rudosios nykštukės yra tarpiniai objektai tarp planetų ir žvaigždžių – 13-80 kartų masyvesni už Jupiterį, bet nepakankamai masyvūs, kad jų branduoliuose prasidėtų vandenilio termobranduolinės reakcijos.
Mažiausios masės nykštukės yra vos didesnės už Jupiterį, o jų temperatūra siekia apie 700 kelvinų – maždaug 400 Celsijaus laipsnių.
© ESO
Masyviausiųjų gravitacija jas suspaudžia iki mažesnio nei Jupiterio spindulio, o temperatūra pakyla iki 2700 kelvinų. Pastarieji objektai švyti sodria raudona šviesa. Apskritai rudosios nykštukės yra ypatingai blausios, tad ir aptikti jas sudėtinga. Dabar pirmą kartą rudoji nykštukė aptikta vien iš radijo spinduliuotės.
Dujinės planetos, tokios kaip Jupiteris, turi labai stiprų magnetinį lauką, į kurį patekusios elektringos dalelės ima suktis spiralėmis ir skleisti radijo bangas. Rudosios nykštukės irgi pasižymi stipriu magnetiniu lauku; pastaraisiais metais ne kartą buvo stebima žinomų nykštukių radijo spinduliuotė.
Naujai atrastas objektas, BDR J1750+3809, užfiksuotas pagal poliarizuotą 144 MHz dažnio radijo spinduliuotę; vėliau sekę infraraudonųjų spindulių stebėjimai patvirtino, kad tai tikrai rudoji nykštukė.
Objekto masė yra apie 25 kartus didesnė nei Jupiterio, taigi tai yra viena mažesnių rudųjų nykštukių; tiesa, jos radijo spinduliuotė maždaug šimtą kartų stipresnė, nei anksčiau aptiktų panašaus dydžio objektų. Tai gali būti sąveikos su kompanione arba nesferiškos radijo spinduliuotės (į mus nukreiptos čiurkšlės) požymis. Nors šis atradimas – kol kas vienintelis toks, neabejotinai jų bus ir daugiau.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
