Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Valstybiniame mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centruose, kur susipažino su prof. V. Šikšnio su komanda atrasta DNR žirklių technologija ir su mikrolazerių gamybos laboratorija, dalyvavo diskusijoje apie Lietuvos mokslo perspektyvas.
„Lankydamas lyderiaujančius Lietuvos mokslo centrus dar kartą įsitikinau Lietuvos mokslo potencialu, mūsų šalies mokslininkų pajėgumais ir pasaulinio lygmens jų pasiekimais. Matau, kiek daug mūsų mokslininkai padarė ir kokiais dideliais žingsniais jie juda į priekį. Tačiau svarbu, kad pasiekus šį lygį būtina tapti įdomiems ir komerciškai. Mes turime prielaidas, kurios leistų mums atsispirti ir augti. Tam būtinas valstybės dėmesys mokslui. Mokslo komercializacija – pagrindas keisti ekonomikos modelį į žiniomis paremtą žalią ir inovatyvią Lietuvą“, – teigė šalies vadovas.
Vizito metu daug laiko skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimo temai, susipažinta su modernia technologija, kuri puikiai išnaudojama konkretiems ir finansiškai patraukliems užsakymams visame pasaulyje. Tai, anot Prezidento, yra neatsiejama inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos ir Gerovės valstybės vizijos dalis. Verslo, industrijos užsakymai formuoja nemažą dalį šių centrų metinių pajamų. Tai prisideda ir prie Lietuvos vardo žinomumo augimo pasaulyje ir šalies, kaip inovacijų lyderės, įvaizdžio stiprinimo.
Per pastarąjį dešimtmetį svariai pajudėta į priekį mokslo tyrimų ir mokslo bendradarbiavimo su verslu srityse – skaičiuojama, kad investuotas 1 euras grąžina 2,8 euro. Centrai tampa lyderiaujančiais savo srityje, pajamos iš verslo užsakymų siekia iki 40 proc. centrų biudžeto. Taip pat atsirado palankios sąlygos laimėti tarptautinių įmonių užsakymus, laimėta pirmoji Europos mokslinių tyrimų tarybos stipendija.
Tačiau su centrų mokslininkais apie Lietuvos mokslo ateitį diskutuodamas šalies vadovas pabrėžė, kad turime nesustoti, skirti daugiau dėmesio bei finansavimo ir kalbėti apie 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Dabar skiriama 0,9 proc. BVP. Europos Komisija pažymi, kad investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą padėtų didinti konkurencingumą, inovacijas ir šalies pajėgumą naudoti technologijas, taip pat skatinti pereiti prie labiau žiniomis grindžiamos, didesnės pridėtinės vertės ekonomikos.
Prezidento teigimu, taip pat labai svarbu Lietuvoje sudaryti sąlygas gabiausiems jauniesiams mokslininkams vykdyti tyrimus, suteikiant palankias doktorantūros ir mokslinių tyrimų finansavimo sąlygas, skatinti Lietuvos tyrėjus ir institucijas aktyviau dalyvauti tarptautiniuose mokslo ir verslo projektuose.
