Japonijoje superkompiuteriu atliktas modeliavimas parodė, kad plastikiniai veido skydeliai yra bemaž visiškai neefektyvus stabdant respiracinį aerozolį. Tokios išvados verčia suabejoti ir šių skydelių efektyvumu saugant visuomenę nuo koronaviruso plitimo, rašo „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Modeliavimui panaudotas superkompiuteris „Fugaku“ – pats sparčiausias pasaulyje – pateikė išvadą, kad beveik 100 proc. ore pakibusių lašelių, kurių skersmuo yra mažesnis nei 5 mikrometrai, sugeba apeiti plastikinius skydelius, kuriuos dažniausiai naudoja aptarnavimo sferoje dirbantys asmenys.
Mikrometras – tai milijoninė metro arba tūkstantoji milimetro dalis.
Be to, apie pusė didesnių tokį skydelį dėvinčio asmens iškvepiamų lašelių, kurių skersmuo yra iki 50 mikrometrų, taip pat turėtų sugebėti patekti į aplinką, skelbia kompiuterį valdantis valstybinis mokslinių tyrimų institutas Riken.
Įvairiose valstybėse po gana griežtų karantino sąlygų siekiant vėl sugrąžinti verslą į daugiau ar mažiau normalų veiklos ritmą, veido skydeliai tapo labai įprastu reginiu tuose sektoriuose, kuriuose svarbus kontaktas su žmonėmis – pavyzdžiui, parduotuvėse, grožio salonuose ir panašiai.
Riken instituto Kompiuterių mokslo padalinio vykdytam tyrimui vadovavęs mokslininkas Makoto Tsukobura sakė, kad modeliavimo metu buvo vertinamas dešimčių tūkstančių skirtingų dydžių drėgmės lašelių judėjimas oro sraute. Lašelių dydis svyravo nuo 1 mikrometro iki kelių šimtų mikrometrų.
Šis mokslininkas įspėjo, kad veido skydeliai, anot kompiuterio, nėra alternatyva apsauginėms kaukėms.
„Sprendžiant pagal modeliavimo rezultatus darome išvadą, kad veido skydelių efektyvumas saugant nuo drėgmės lašelio išplitimo iš užsikrėtusiojo asmens burnos yra labai ribotas, lyginant su kaukėmis. Ypač jeigu kalbama apie lašelius, kurie yra mažesnio nei 20 mikrometrų skersmens“, – sakė M. Tsukobura, pridūręs, kad visos gerokai smulkesnės aerozolio dalelės, pagal skaičiavimų rezultatus, per tarpą nuo veido iki skydelio paviršiaus sugeba ištrūkti į aplinką. „Kita vertus, skydeliai yra šiek tiek veiksmingi apsaugant nuo lašelių, kurie yra didesni nei 50 mikrometrų“, – teigė mokslininkas.
Remdamasis superkompiuterio pateiktais rezultatais M. Tsukobura pateikė pasiūlymą asmenims, kuriems nerekomenduojama dėvėti kaukių – sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ligomis ar mažiems vaikams – veido skydelius dėvėti tik lauko sąlygomis ar gerai vėdinamose uždarose patalpose
Superkompiuteris „Fugaku“, gebantis kiekvieną sekundę atlikti net 415 kvadrilijonų skaičiavimų, nustatė, kad apsauginės kaukės, pagamintos iš neaustinės medžiagos, yra efektyvesnės stabdant COVID-19 plitimą oro-lašeliniui būdu nei kaukės, pagamintos iš medvilnės ar poliestelio audinių.
Apie milijardo eurų vertės superkompiuteris taip pat modeliavo, kaip kvėpavimo metu iškvepiami lašeliai pasklinda atviro biuro su pertvaromis aplinkoje ir žmonių pilnuose traukiniuose, kuriuose atidaryti vagonų langai.
Nors visu pajėgumu kompiuteris pradės veikti tik kitais metais, mokslininkai tikisi, jog jis padės identifikuoti prieš COVID-19 efektyvius vaistinius preparatus iš maždaug 2000 dabar egzistuojančių medicininių junginių, įskaitant tuos, kurie dar nepasiekė klinikinių tyrimų stadijos.
