Daugybę Saulėje vykstančių reiškinių lemia jos magnetinis laukas. Arti žvaigždės jo konfigūracija labai sudėtinga, pilna kilpų, vingių ir kitokių struktūrų, kylančių šimtus tūkstančių kilometrų nuo Saulės paviršiaus į vainiką.
Saulės žybsniai gali būti pavojingi Žemei
© Dawgzfan66 (CC BY-SA 4.0) | commons.wikimedia.org
Dar visai neseniai Saulės magnetinio lauko matavimai apsiribojo fotosferos – paviršiaus – stebėjimais, o vainiko magnetinis laukas liko paslaptingas. Pastaruoju metu situacija keičiasi, o naujame tyrime pristatomas pirmas Saulės vainiko magnetinio lauko žemėlapis (magnetlapis?).
Rezultatui pasiekti mokslininkai pasitelkė jau porą dešimtmečių naudojamus analizės įrankius, bet pritaikė juos naujiems stebėjimams. Stebėjimais fiksuota geležies jonų spinduliuotė ties dviem bangos ilgiais. Ši spinduliuotė kyla 0,05-0,35 Saulės spindulių aukštyje virš žvaigždės paviršiaus, taigi apima praktiškai visą vainiką. Informacija apie bangos ilgių pokyčius leido nustatyti jonų judėjimo greitį skirtingose vainiko vietose, o linijų intensyvumo santykis – elektronų tankį.
Pritaikius metodiką, skirtą bangų sklidimo magnetizuotoje medžiagoje analizei, pavyko apskaičiuoti magnetinio lauko stiprumą ir kryptį. Šis atradimas padės geriau suprasti, kodėl Saulės vainikas toks karštas, kaip varomas Saulės vėjas ir kyla Žemei pavojų keliantys Saulės žybsniai.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Science“.
