Jupiterio palydovą Europą, kaip ir daugelį kitų didžiųjų planetų palydovų, dengia storas ledo sluoksnis. Ledas yra minkštesnis už uolienas, todėl įvairūs kosminiai smūgiai ir tektoniniai procesai jame palieka ryškesnius pėdsakus.
Naujame tyrime nustatyta, kad Europos paviršius prieš keletą milijonų metų pasisuko maždaug 70 laipsnių nuo ankstesnės konfigūracijos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dar „Voyager“ bei „Galileo“ zondų atsiųstose nuotraukose mokslininkai aptiko įvairių ledo įtrūkimų, kurių kryptys ir išsidėstymas gerai koreliuoja su anksčiau pastebėtais įdubimais lede. Koncentriški įdubimai yra „tikrojo ašigalio klajojimo“ – dangaus kūno paviršiaus judėjimo sukimosi ašies atžvilgiu – pasekmė, bet iki šiol nebuvo aišku, kada toks klajojimas Europoje vyko.
Įtrūkimai pasirodė kertą visas kitas paviršines struktūras, įskaitant ir vos kelių milijonų metų amžiaus kraterius, taigi galima pagrįstai teigti, kad ašigalio klajojimas nutiko vėliau, nei sukurtos šios struktūros. Kitaip tariant, Europos pluta persisuko prieš ne daugiau nei kelis milijonus metų. Įtrūkimų padėtys bei kryptys leidžia įvertinti ir klajojimo mastą – apie 70 laipsnių. Toks didelis poslinkis įmanomas tik tuo atveju, jei visa Europos pluta plūduriuoja ant skysčio, taigi šis atradimas suteikia papildomą netiesioginį įrodymą, kad Europa turi globalų popaviršinį vandenyną.
Kol kas neaišku, kas galėjo sukelti tokį plutos persisukimą, bet tą gal padės nustatyti NASA misija, išskrisianti Europos link 2026 metais. Taip pat ši misija turėtų išmatuoti ledinės Europos plutos savybes; jei ašigalio klajojimas tikrai vyko neseniai, pluta turėtų nebūti pusiausviroje būsenoje, tad zondas galės patikrinti šį rezultatą.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Geophysical Research Letters“.
Paieška archyve
