Užfiksavęs tam tikrus eisenos pokyčius išmanusis telefonas gali informuoti, kad padauginote alkoholio. Ši įrenginio funkcija aprašyta leidinio „Journal of Studies on Alcohol and Drugs“ publikacijoje.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Tikralaikė informacija apie apsvaigimą nuo alkoholio gali paskatinti žmones vartoti mažiau alkoholio, atgrasyti nuo noro vairuoti neblaiviems arba suteikti žinių už konkretų žmogų atsakingam asmeniui. Tokią išmaniojo telefono funkcijos naudą įžvelgia atlikto tyrimo iniciatorius Brianas Suffoletto, anksčiau dirbęs su Pitsbergo universiteto Medicinos mokyklos komanda, o vėliau prisijungęs prie Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus.
„Turime galingų jutiklių, kurie visada su mumis, kad ir kur eitume, – sakė B. Suffoletto. – Būtina išsiaiškinti, kaip kuo efektyviau jais pasinaudoti siekiant kuo didesnės naudos visuomenės sveikatai.“
B. Suffoletto šis tyrimas reiškia kiek daugiau nei akademines studijas, rašoma portale sciencedaily.com.
„Dar besimokydamas koledže netekau draugo: jis žuvo eismo įvykyje, kai vairavo neblaivus, – paminėjo B. Suffoletto. – Pats dirbu skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, taigi, man teko susidurti su begale žmonių, patyrusių sužalojimų, susijusių su sunkaus laipsnio girtumu. Kaip tik todėl 10 pastarųjų metų paskyriau skaitmeninių priemonių testavimui, tikėdamas, kad naujovės technologijų srityje gali padėti užkirsti kelią žmonių mirtims ir traumoms, įvykstančioms dėl nesaikingo alkoholio vartojimo.“
Atlikdami tyrimą B. Suffoletto su kolegomis stebėjo 22 suaugusiuosius, kurių amžius – nuo 21 iki 43 metų. Savanorių buvo paprašyta prisistatyti į laboratoriją ir pavartoti gėrimų, paruoštų su tokiu kiekiu degtinės, kurio pakanka, kad iškvepiamame ore būtų nustatyta 0,2 proc. alkoholio koncentracija. Alkoholinius kokteilius tyrimo dalyviai turėjo išgerti per valandą.
Vėliau dalyviams kas valandą buvo atliekamas blaivumo testas ir analizuojama jų eisena. Iš viso tyrimas truko septynias valandas. Ėjimo užduotį teko atlikti su išmaniaisiais telefonais, elastine juosta pritvirtintais nugaros apačioje. Dalyvių buvo paprašyta žengti 10 žingsnių pirmyn, stengiantis nenukrypti nuo tiesios linijos, tada apsisukti ir grįžti atgal, taip pat žengiant 10 žingsnių.
Žmonėms žingsniuojant išmanieji telefonai fiksavo jų pagreitėjimą, taip pat judesius į šonus, aukštyn ir žemyn bei pirmyn ir atgal.
Maždaug 90 proc. atvejų pavyko užfiksuoti, kad tada, kai alkoholio koncentracija iškvepiamame ore viršija 0,08 proc. (leistina riba norint sėstis prie vairo JAV), žmogaus eisena pakinta, todėl buvo padaryta išvada, kad apie blaivumo lygį galima spręsti atsižvelgiant į telefono užfiksuotus eisenos pokyčius.
„Šis kontroliuojamasis laboratorinis tyrimas parodė, kad telefonais galima nustatyti dėl alkoholio poveikio atsirandančius motorinius sutrikimus“, – sakė B. Suffoletto.
Kadangi nugaros apačia nėra ta vieta, ties kuria paprastai laikomas mobilusis telefonas, mokslininkų komanda ketina atlikti papildomų tyrimų su žmonėmis, telefonus laikančius rankoje arba kišenėje.
Nors atlikto tyrimo mastas nebuvo didelis, mokslininkai įsitikinę, kad gauti rezultatai gali tapti akstinu tolesniems tyrimams, susijusiems su išmaniųjų telefonų taikymu nuotoliniu būdu nustatant alkoholio sukeliamus judesių sutrikimus.
„Bandau įsivaizduoti, kad po penkerių metų su draugais besilinksminantys ir alkoholį vartojantys žmonės galėtų gauti įspėjimus, kad jų judesiai sutriko, ir patarimus nustoti vartoti alkoholį bei nedaryti jokių rizikingų veiksmų, t. y. nevairuoti, vengti konfliktinių situacijų ir atsitiktinių lytinių santykių“, – sako B. Suffoletto.
Ateityje B. Suffoletto su kolegomis planuoja ne tik ištobulinti dėl alkoholio poveikio atsirandančių judesių pakitimų atpažinimo mechanizmus, bet ir išsiaiškinti, kokios komunikavimo bei įtakos strategijos labiausiai veikia ir apsaugo rizikos būklę pasiekusius (t. y. neblaivius) asmenis.
