Greitieji radijo žybsniai (FRB) yra labai trumpi radijo spindulių pliūpsniai, aptinkami įvairiose kosmoso vietose. Iki šiol visi aptikti žybsniai atsklido iš už Paukščių Tako ribų; kai kurie jų kartojasi, kiti yra vienkartiniai.
© ESA/C.Carreau
Šiuo metu žybsnių žinoma keli šimtai, bet kilmė dar nepaaiškinta. Tačiau prieš kelis mėnesius užfiksuotas, atrodo, pirmasis žybsnis Paukščių Take su aiškiu šaltiniu – magnetaru.
Magnetarai yra išskirtinai stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės. Jie kartais sušvinta rentgeno ir gama spindulių ruože, kelis tokius žybsnius užfiksavo NASA kosminis teleskopas INTEGRAL šiemet balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Vienas iš žybsnių, kurio rentgeno spinduliuotė turėjo „kiečiausią“ spektrą, t. y. aukštos energijos rentgeno spinduliai sudarė didesnę visos emisijos dalį, nei bet kuriame kitame žybsnyje, sutapo su labai trumpu radijo spindulių žybsniu, užfiksuotu 400-800 MHz bei 1,4 GHz ruožuose.
Radijo žybsnis truko mažiau nei sekundę ir susidėjo iš trijų sustiprėjimų su maždaug 29 milisekundžių tarpais. Šios savybės puikiai atitinka užgalaktinių FRB savybes.
Magnetaruose vykstantys procesai yra vieni iš tikėtiniausių reiškinių, sukeliančių FRB, o šis atradimas yra kol kas geriausias tokių modelių patvirtinimas.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
