Dr. Avi Loebas, Harvardo universiteto profesorius Frankas B. Bairdas Jr. ir Harvardo universiteto studentas Amiras Sirajus išrado naują už Saulės sistemos ribų esančių juodųjų skylių paieškos metodą, grįstą irstančių įtrauktų kometų sąlygotais žybsniais. Tyrimo išvadose teigiama, kad dešimtmetį truksianti dangaus stebėjimo misija „Legacy Survey of Space and Time“ (LSST) gali aptikti juodąsias skyles, analizuodama akrecijos žybsnius, atsirandančius dėl Orto kometoidų debesies poveikio, rašo „Science Daily“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Priartėję prie juodosios skylės, smulkūs kūnai ištirpsta karštyje, kuris susidaro juodajai skylei siurbiant dujas iš tarpžvaigždinės terpės“, – aiškina A. Sirajus.
„Smulkiems kūnams ištirpus, juos ima veikti juodosios skylės potvyninis suardymas, o tada potvynio suardytas kūnas įsiurbiamas į juodąją skylę, – priduria A. Loebas. – Juodosios skylės yra visiškai tamsios, todėl radiacija, kurią skleidžia į juodąją skylę siurbiama medžiaga, yra vienintelis būdas apšviesti šią tamsią aplinką.“
Būsimose pirmykščių juodųjų skylių paieškose gali pasitarnauti nauji skaičiavimai. „Naudojant šį metodą, galima aptikti arba atmesti įstrigusių planetos masės juodųjų skylių tikimybę iki pat Orto debesies pakraščio arba šimtus tūkstančių astronominių vienetų, – teigia A. Sirajus. – Tai galėtų padėti nustatyti naujas ribas pirmykštėse juodosiose skylėse esančiai tamsiosios medžiagos daliai.“
Tikimasi, kad naujasis LSST bus pakankamai jautrus, kad aptiktų akrecijos žybsnius, nes šiuo metu naudojama technologija savarankiškai to padaryti negali. „LSST pasižymi plačiu matymo lauku, vėl ir vėl dengiančiu visą dangų ir tokiu būdu ieškančiu trumpalaikių žybsnių“, – aiškina A. Loebas.
„Kiti teleskopai labiau tinka nukreipimui į pasirinktą taikinį, tačiau mes tiksliai nežinome, kur galėtų būti Devintoji planeta. Žinome tik labai abstrakčias ribas, kur ji galėtų būti įsitaisiusi, – priduria A. Sirajus. – LSST galimybės du kartus per savaitę nuskenuoti visą dangų labai vertingos. Be to, jo precedento neturinti skvarba leis aptikti palyginti nedidelius žybsnius, kurie yra kur kas dažnesni nei didieji.“
Naujajame tyrime daugiausia dėmesio skiriama garsiajai Devintajai planetai ir jos aptikimo galimybėms. Daugelis teorijų ir hipotezių teigia, kad Devintoji planeta yra iki šiol mūsų neaptikta planeta, tačiau tai gali būti ir planetos masės juodoji skylė.
„Devintoji planeta yra pakankamai įtikinamas už Neptūno orbitos stebimos objektų santalkos paaiškinimas. Jei jos egzistavimą patvirtintų tiesioginė elektromagnetinė paieška, tai būtų pirmoji per du šimtmečius aptikta nauja Saulės sistemos planeta, neskaitant Plutono“, – aiškina A. Sirajus ir priduria, kad nepavykus aptinti Devintosios planetos šviesos, ar kitų pastarojo meto modelių, kaip antai pasiūlymų siųsti zondus, kad būtų išmatuota jos gravitacinė įtaka, juodosios skylės modelis taptų labai intriguojantis. „Yra visokių hipotezių ir alternatyvių už Saulės sistemos ribų stebimų anomalinių orbitų paaiškinimų, – teigia jis. – Viena iš pasiūlytų idėjų yra tikimybė, kad galbūt Devintoji planeta tėra greipfruto formos juodoji skylė, kurios masė penkis kartus viršija Žemės masę.“
