Europos kosmoso agentūra paskelbė aplink Saulę skriejančio zondo nuotraukas, kuriose jos paviršius matyti iš taip arti, kaip dar nėra buvę.
Vasarį paleistas zondas, pirmąkart apskridęs žvaigždę, atsiuntė vaizdų, kuriuose mokslininkai sako galį įžiūrėti dar nematytų reiškinių. Tarp jų – nedideli blyksniai, panašūs į laužus – jų plotas maždaug kaip Lietuvos.
„Solar Orbiter“ zondas užfiksavo dar nematytų kadrų iš Saulės paviršiaus / Youtube.com stop kadras
Mokslininkai turėjo kurti naujus žodžius jiems pavadinti, nes iš Žemės matomi tik kelis milijonus kartų didesni sprogimai. Tokie sprogimai ir Saulės vėjas Žemės link siunčia įelektrintų dalelių srautus, kurie trikdo komunikacijas, kelia pašvaistes, ir kurie vis dar mažai paaiškinti.
Mokslininkai sako dabar jau esantys tikri, kad „Solar Orbiter“ zondas leis atsakyti į daugelį svarbių klausimų.
Sukurtas kartu su Amerikos agentūra NASA, kol kas jis tik pusiaukelėje nuo Žemės - apskriejo Saulę maždaug už 77 milijonų kilometrų. Bet, kad pirmąkart užfiksuotų ašigalius, po poros metų priartės iki 40 milijonų kilometrų.
Ten Saulės kaitra 13 kartų didesnė negu Žemėje, ir zondą dengia skydas, saugantis dešimt instrumentų nuo 500 laipsnių karščio.
Pusantro milijardo eurų projektas truks devynerius metus.
