Vos po dvejų metų narystės didžiausioje pasaulyje branduolinės ir dalelių fizikos laboratorijoje CERN Lietuva pasiekė teigiamą narystės įmokų ir išmokų verslui bei darbuotojams balansą. Praėjusiais metais Lietuva iš narystės šioje organizacijoje gavo beveik 50 tūkst. eurų perviršio, rašoma pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šveicarijoje įsikūrusi CERN 2018 metais Lietuvai suteikė asocijuotos valstybės narės statusą. Milijoną eurų per metus kainuojanti narystė mūsų šalies mokslininkams atvėrė kelią prisidėti prie garsiausių pasaulio išradimų, o šalies verslui suteikė galimybes dalyvauti daugiamilijoniniuose organizacijos viešuosiuose pirkimuose. Nors pirmaisiais narystės CERN metais organizacija išmokėjo apie 0,5 mln. eurų čia dirbantiems inžinieriams ir kitiems specialistams iš Lietuvos, mūsų šalies įmonės organizacijai pardavė paslaugų ar prekių tik už maždaug 60 tūkst. eurų.
Situacija iš esmės pasikeitė 2019 metais, kai Lietuvos inovacijų centras apsiėmė kuruoti CERN viešųjų pirkimų kuravimo klausimą ir pradėjo konsultuoti Lietuvos įmones dėl joms atsiveriančių galimybių Šveicarijoje. Dėl šios priežasties antraisiais narystės metais mūsų šalies įmonių pardavimai CERN išaugo iki 502 tūkst. eurų. Dar 545 tūkst. eurų buvo išmokėta organizacijoje dirbantiems Lietuvos specialistams. Tokiu būdu 2019 m. Lietuvos narystės įmokų ir išmokų verslui bei darbuotojams balansas pasiekė 47 tūkst. eurų.
„Nors CERN yra į mokslą ir technologijas nukreipta organizacija, ji perka ne tik technologinius ar inžinerinius sprendimus, bet ir kasdienei institucijos veiklai užtikrinti būtinas prekes bei paslaugas, todėl Lietuvos įmonių, kurios gali parduoti CERN spektras yra ganėtinai platus, ir viso potencialo dar tikrai neišnaudojome“, – sako Lietuvos inovacijų centro direktorius dr. Mantas Vilys.
Pasak jo, milijoniniuose technologiniuose pirkimuose Lietuvos įmonės greičiausiai neturi konkurencinio pranašumo, tačiau jis atsiranda, kai mūsų įmonės tokiuose pirkimuose dalyvauja bendradarbiaudamos su užsienio tiekėjais arba kaip subtiekėjas. Būtent tokiu keliu eidama lietuviška „Šviesos konversija“ už kelis šimtus tūkstančių eurų pardavė savo lazerius CERN, kai kartu su Šveicarijos bendrove dalyvavo organizacijos paskelbtame pirkime.
CERN yra didžiausia ir garsiausia pasaulyje mokslo institucija, veikianti kaip mokslo ir verslo pasaulio sąsaja, jungianti fundamentinius tyrimus atliekančius mokslininkus ir technologijų vystytojus. 2018 metais Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi-CERN asocijuotąja nare kaip valstybė, pasiekusi didelę pažangą mokslo, technologijų ir inovacijų srityje.
