Elektronika.lt
 2025 m. sausio 16 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 16 d. 14:36
Pristatyti naujieji „Poco X7“ serijos išmanieji telefonai
Sausio 16 d. 11:21
Parduotuvės be pardavėjų nepasiteisino – į mažmeną ateina bendruomenės tendencija
Sausio 16 d. 08:38
Auksu įvertintas tvarumo ir efektyvumo derinys – įmonės KALVIS inovatyvus katilas K500MG
Sausio 15 d. 19:31
„SpaceX“ į kosmosą paleido du Lietuvos įmonės „NanoAvionics“ pagamintus palydovus
Sausio 15 d. 14:45
Kaip tinkamai suplanuoti namų apšvietimą? Ekspertas pataria, į ką atkreipti dėmesį
Sausio 15 d. 11:51
LG pristatė naujus garso produktus: pademonstruoti „xboom by will.i.am“ garsiakalbiai ir „xboom Buds“ ausinukai
Sausio 15 d. 08:26
Socialiniuose tinkluose plinta suklastotos bankų reklamos: patikėję gali skaudžiai nudegti
Sausio 14 d. 20:25
Kas penktas lietuvis patiria nemigą: ar tai susiję su naršymu soc. tinkluose?
Sausio 14 d. 17:36
Iš gerų – į geriausius: atskleidė, ko reikia norint tapti geriausiu programuotoju
Sausio 14 d. 14:19
Skaitmeninė rinkodara 2025-aisiais: DI ir toliau triumfuos, verta susirūpinti klientų duomenų apsauga
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Lazeriais prieš debesis – ką tokio ypatingo sugalvojo mokslininkai?

Publikuota: 2020-05-28 12:17
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

JAV ir Šveicarijos mokslininkai pradėjo lazeriais debesyse išmušinėti skyles. Kam to reikia?

Debesys yra natūralus gamtos reiškinys. Atmosferoje susirinkęs vanduo tampa debesimis, kuris mums sukuria šešėlį, o galiausiai prapliupęs dar palaisto ir augalus bei pagirdo naminius ir laukinius gyvūnus. Puiku. Tačiau debesys kartais tampa ir kliūtimi.

Lazeriais prieš debesis – ką tokio ypatingo sugalvojo mokslininkai?
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Didelė dalis mūsų komunikacijų yra susiję su dirbtiniais palydovais. Ateityje per palydovus jungsimės ir prie interneto. Būdami labai aukštai palydovai gali aptarnauti didelę Žemės paviršiaus dalį. Tačiau kartais tarp jų ir mūsų atsiranda kliūčių – tie debesys gali būti labai stori ir sutrikdyti ryšį su palydovais. Ypač, kai tas ryšys palaikomas lazeriais – informacijos perdavimo lazeriais technologija yra tarsi šviesolaidis be laido. NASA mokslininkai šią technologiją išbandė dar 2013 metais, tačiau tuomet jau buvo žinoma, kad vandens lašeliai mūsų atmosferoje išsklaidytų lazerio impulsus ir tiesiog sutrikdytų informacijos perdavimą.

Nors kol kas tai pasiekti sunku, mokslininkai teigia, kad debesis galima pramušti lazeriais. Panašu, kad lazeriai yra visų problemų sprendimas. Labai tiksliai kontroliuojami lazerių impulsai paveiktų vandens molekules, priverstų jas suktis ir išsisklaidyti. Taip būtų galima sukurti tikslius kanalus, kurie padėtų užtikrinti ryšį su palydovais ir erdvėlaiviais. Tie kanalai būtų labai siauri, tačiau kartu ir labai ilgi. Na, bent jau tokio ilgio, kokio reikėtų informacijos perdavimui.

Mokslininkai tai vadina orų kontrolės forma, tačiau šie lazerio impulsai nesukurtų lietaus. Vandens lašeliai, į kuriuos pataikytų lazeris, iš karto virstų garais ir išsisklaidytų. Įdomu tai, kad debesis ar rūką sklaidytų ne pats lazeris, o akustinės bangos. Staiga išjudintos vandens molekulės ima vibruoti, kartu judindamos ir aplink esantį orą. Teorija, žinoma, yra kur kas sudėtingesnė – juk kalbame apie lazerį, kuris pulsuoja kelis šimtus kartų per sekundę. Ta garso banga tuomet keliauja tolyn nuo lazerio ir taip sukuriamas kanalas be debesų ar rūko.

Ankstesni eksperimentai buvo kur kas sudėtingesni. Juose naudoti lazeriai debesų modeliuose sukurdavo plazmą, kuri ir padėdavo išsklaidyti vandens lašelius. Šįkart mokslininkams pavyko įrodyti, kad plazma šiam mechanizmui nėra būtina. Mokslininkai šią technologiją lygina su supynėmis – norėdami pasiekti didžiausią efektą turite pastumti supynes optimaliausiu metu.

Kol kas eksperimentai vyksta tik laboratorijoje. Tačiau jau po kelių metų galingi lazeriai galės pramušinėti tikrus debesis. Bus įdomu pamatyti, kaip ši technologija veikia praktikoje ir ar jai skirta energija bus pateisinama užtikrinamu ryšių kokybės lygiu.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Jupiterio debesų cheminė sudėtis

Jupiterio atmosferos viršuje matyti įvairiausi debesys – jie sudaro tamsias ir šviesias juostas ir keičia planetos vaizdą skirtinguose spektro ruožuose. Įprasta manoma, kad juos sudaro amoniako ledo krisleliai, bet dabar astronomai išsiaiškino, kad tokia interpretacija neatitinka naujų, detalesnių Jupiterio stebėjimų.

Marso mėginių misijos bėdos

„Perseverance“ marsaeigis nuo 2022 metų surinko jau keliolika Marso paviršiaus mėginių, kuriuos sudėjo į pailgus mėgintuvėlius, užantspaudavo ir padėjo pakeliui. Artimiausiais metais mėginių bus paimta dar, iš viso jų turėtų būti 30.

Vilniaus universiteto profesorius: „Tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas, kuriant novatoriškas pasaulinio lygio technologijas“

Lietuvos mokslo taryba paskelbė Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų (MTI) kelrodį. VU Fizikos fakulteto atstovai džiaugiasi, kad į kelrodį įtraukti: Lietuvos našių skaičiavimų tinklas, Lietuvos dalelių fizikos konsorciumas, Nacionalinės ir tarptautinės prieigos didelio intensyvumo ir plataus bangų ruožo ultratrumpųjų impulsų lazerių MTI, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija.

2025 m. sausis
2025-01-08 10:27
Vilniaus universiteto mokslininkas: „Atvirosios prieigos duomenys įgalina pasaulinę technologinę pažangą“
2025-01-07 13:15
Kosminių skrydžių planai
2025-01-02 13:22
Ilgi Mėnulio šešėliai
2025-01-01 07:33
„Parker“ zondas palietė Saulę
2024 m. gruodis
2024-12-19 09:22
VU astrofizikai: „Tik ištyrus žvaigždę galima detaliai ištirti ir jos planetas“
2024-12-17 15:39
KTU doktorantė ieško alternatyvų nesaugiems akumuliatoriams
2024-12-16 07:09
Elipsinių galaktikų ir baldžų kilmė
2024-12-15 13:23
Kometos vanduo – beveik žemiškas
2024-12-15 07:23
Vilniaus universitete ištobulintas tyrimų metodas gali padėti kurti tris kartus pigesnius ir efektyvesnius saulės elementus
2024-12-14 13:19
Organikos kupinas Cereros vandenynas
2024-12-13 15:25
Kelionė į Marsą – asteroidu?
2024-12-12 09:20
Ryugu bombarduoja mikrometeoroidai
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama