Organiniai šviesos diodai (OLED) jau kurį laiką sutinkami ekranuose. Ši technologija nėra tokia jau brangi – ją naudoja ir kompiuterių monitoriai, ir televizoriai, ir telefonai. Tačiau OLED apšvietimo sprendimų iki šiol nėra, nes tokie diodai tam nėra pakankamai efektyvūs ir ryškūs. Mokslininkai jau kurį laiką ieško medžiagos, kuri išspręstų šią problemą ir dabar mano ją suradę.
Dabar bandomi šviestuvai šviečia žaliai © University of Bremen/Matthias Vogt
Šveicarijos mokslininkai surado užpildą OLED šviestuvams, kuris leistų juos gaminti pigiai, tačiau kartu padėtų apšviesti didesnes patalpas. OLED šviestuvus įmanoma gaminti jau dabar, tačiau jiems reikėtų labai brangių medžiagų, pavyzdžiui, iridžio. Be tokių medžiagų OLED tik dalį gaunamos energijos paverčia šviesa – likusi energija yra iššvaistoma kaip vibracija ir karštis. Paprastai tariant, tai reiškia, kad OLED technologija yra tinkama tik nedidelio ploto apšvietimui – ji puikiai tinka ekranui, bet ne visam biurui apšviesti.
Dabar Šveicarijos mokslininkai sukūrė gelsvą kietą medžiagą, kurioje nėra brangių metalų. Kai ši medžiaga yra ištirpdoma skystyje ir per ją paleidžiama elektros srovė, jos molekulės sugeria tą energiją ir ima skleisti ryškią žalią šviesą. Tos molekulės – keturi vario atomai, apsupti anglies ir fosforo atomais. Varis nėra brangus metalas, o ši medžiaga gali būti lengvai gaminama pramoniniu būdu. Mokslininkai įsivaizduoja, kad ši medžiaga galėtų būti naudojama dideliuose šviestuvuose ir skleistų tolygią ryškią šviesą.
Tiesa, prieš tai jie dar norėjo išsiaiškinti, ar elektros srovė po truputį ardo tą medžiagą. Bandymai Šveicarijoje ir Prancūzijoje patvirtino, kad šis junginys puikiai tiktų OLED šviestuvams. Dėl savo molekulinės struktūros ši medžiaga gali šviesti labai ryškiai naudodama sąlyginai nedaug energijos. Ta vario-anglies-fosforo molekulė yra pakankamai standi ir elektros energija nepakeičia jos trimatės struktūros.
Savaime aišku, kad mokslininkai dar nesiruošia masinei tokių šviestuvų gamybai. Visų pirma, jie šviečia ryškiai žalia šviesa. Šią problemą įmanoma išspręsti – didelėse šviestuvų panelėse tą žalumą būtų galima tiesiog išplauti. Mokslininkai taip pat nori įsitikinti, kad dabartinė molekulinė struktūra yra pakankamai stabili ilgesnį laiką ir kaip jos efektyvumą dar būtų galima pagerinti.
