Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 1 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 30 d. 18:33
RRT: elektroninių paslaugų rinkoje trūksta konkurencijos ir investicijų į gyventojų švietimą
Balandžio 30 d. 16:26
Dirbtinis intelektas kaip katalizatorius: kaip KTU kartu su partneriais keičia inžinerinį ugdymą
Balandžio 30 d. 14:28
Dirbtinis intelektas moksle: pagalbininkas ar klaidinantis įrankis?
Balandžio 30 d. 12:32
Dirbtinio intelekto modeliai vilioja patikėti sveikatos duomenis: kodėl ekspertai ragina neskubėti?
Balandžio 30 d. 10:34
Naujieji skaitmeniniai produktų pasai: ką turi žinoti verslas
Balandžio 30 d. 08:39
Ekspertas papasakojo, kas nutinka išsaugojus kortelės duomenis internete: ne viskas taip saugu
Balandžio 29 d. 18:17
Kokį maitinimo šaltinį pasirinkti pagal apkrovą ir galią?
Balandžio 29 d. 15:26
Svyruojančios išlaidos elektrai keičia verslo taisykles: didžiausia problema – ne kaina
Balandžio 29 d. 12:21
Inovacijos buitinės technikos rinkoje: nuo kaitlentės su integruotu gartraukiu iki išmanaus šaldytuvo
Balandžio 29 d. 09:30
Kauno muziejus pristatė unikalų dirbtinio intelekto gidą
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Pirmą kartą užfiksuotas žvaigždės šokis apie supermasyvią juodąją bedugnę patvirtina Einšteino teisumą

Publikuota: 2020-04-21 13:30
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

ESO VLT atlikti stebėjimai pirmą kartą parodė, kad aplink Paukščių Tako supermasyvią juodąją bedugnę žvaigždė juda taip, kaip numatyta Einsteino bendrojoje reliatyvumo teorijoje. Jos orbita panaši į rozetę, o ne elipsinė, kaip numato Niutono gravitacijos teorija. Šį ilgai lauktą rezultatą pavyko pasiekti beveik per 30 metų, vis tikslesniais matavimais, atskleidžiant Galaktikos centre tūnančios milžinės paslaptis.

Stebėjimai ESO Labai dideliu teleskopu
Stebėjimai ESO Labai dideliu teleskopu (Very Large Telescope – VLT) pirmą kartą parodė, kad apie Paukščių Tako centre esančią supermasyvią juodąją bedugnę besisukanti žvaigždė skrieja taip, kaip numato Bendroji reliatyvumo teorija. Jos orbita panaši į žiedelį, o ne elipsiėn, kaip numato Niutono gravitacijos teorija. Šis efektas, vadinamas Schwarzschildo precesija, niekada anksčiau nebuvo užfiksuotas žvaigždei, skriejančiai apie juodąją bedugnę. Dailininko pavaizduotoje žvaigždės orbitos precesijoje efektas padidintas, kad būtų akivaizdesnis.
© ESO/L. Calçada

Atlikdami tyrimus ESO VLT, mokslininkai daugiau sužino apie supermasyvią mūsų galaktikos centre esančią SMJB. „Kadangi S2 matavimai taip tiksliai atitinka BRT, galime susiaurinti ribas, kiek apie Šaulio A* yra tokios neregimos materijos, kaip išsibarsčiusi tamsioji materija ar mažų juodųjų bedugnių. Tai itin svarbu, norint suprasti supermasyvių juodųjų bedugnių formavimąsi ir evoliuciją,“ pažymi projektui vadovaujantys mokslininkai iš Prancūzijos Guy Perrin ir Karine Perraut.

Šis rezultatas yra 27 metus trukusio S2 žvaigždės stebėjimo – didelę dalį šio laiko ESO VLT instrumentais Atacama dykumoje, Čilėje – kulminacija. Naujojo tyrimo kruopštumą ir tikslumą užtikrina duomenų taškai, užfiksavę žvaigždės poziciją: komanda iš viso atliko 330 matavimų GRAVITY, SINFONI ir NACO instrumentais. Kadangi S2 apie SMJB apskrieja per 16 metų, norint išsiaiškinti jos orbitos ypatybes, buvo itin svarbu žvaigždės judėjimą sekti beveik tris dešimtmečius.

Tyrimą atliko tarptautinė komanda, kuriai vadovavo Frank Eisenhauer iš MPE su kolegomis iš Prancūzijos, Portugalijos, Vokietijos ir ESO. Ši komanda sudaro GRAVITY sandarbį, pavadintą pagal instrumentą, kurį jie sukūrė VLT Interferometrui, kuris apjungia visus keturis 8 metrų skersmens VLT teleskopus į superteleskopą (kurio raiška prilygsta 130 metrų skersmens teleskopui). Ta pati komanda 2018 metais pranešė apie kitą BRT numatytą efektą: jie užfiksavo S2 šviesos bangų pailgėjimą, jai praskrendant pro Šaulio A*. „Ankstesnis mūsų rezultatas parodė, kad žvaigždės šviesą paveikė Bendrasis reliatyvumas. Dabar parodėme, kad BRT aprašytus efektus patiria ir pati žvaigždė,“ sako Paulo Garcia, Portugalijos Astrofizikos ir gravitacijos centro tyrėjas ir vienas iš vadovaujančių GRAVITY projekto mokslininkų.

S2 orbitos apie Sgr A* taškai buvo surinkti skirtingais VLT instrumentais ilgiau nei 27 metus
S2 orbitos apie Sgr A* (juodas kryželis prie 0,0) taškai buvo surinkti skirtingais VLT instrumentais ilgiau nei 27 metus. Nors žvaigždės orbita paveikslėlyje atrodo beveik uždara, maža Schwarzschildo precesija užtikrinta aptinkama ir atitinka teorines bendrosios reliatyvumo teorijos prognozes. Šis efektas yra smarkiai padidintas dailininko vizualizacijoje aukščiau. Grafikas dešinėje rodo, kad žvaigdės pozicijos (žydri taškai) atitinka teorines BRT prognozes (raudona linija) matavimo paklaidos ribose. Niutono prognozės (mėlyna punktyrinė linija) aiškiai neatitinka.
© MPE

Statomu ESO „Extremely Large Telescope“ komanda tikisi išvysti daug blankesnes žvaigždes, besisukančias dar arčiau supermasyvios juodosios bedugnė. „Jei pasiseks, gali pavykti užfiksuoti žvaigždes, kurios yra pakankamai arti, kad jas veiktų juodosios bedugnės sukimasis,“ sako dar vienas iš vadovaujančių projekto mokslininkų Andreas Eckart iš Cologne universiteto. Taip astronomai galėtų išmatuoti Šaulio A* charakteristikas, sukimąsi ir masę, kurios lemia aplinkinį laiką ir erdvę. „Tai būtų visiška naujas reliatyvumo patikrinimo lygis," pažymi Eckart.

Šis tyrimas pristatytas žurnalo „Astronomy & Astrophysics“ straipsnyje „Detection of the Schwarzschild precession in the orbit of the star S2 near the Galactic centre massive black hole“.

ESO / phys.org


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Dirbtinis intelektas užplūdo internetą: 35 % pastaraisiais metais atsiradusių svetainių sukurta neuroninių tinklų

Tyrėjų grupė, kurioje dalyvauja Stanfordo universiteto darbuotojai, Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai ir projekto „Internet Archive“ entuziastai, paskelbė išvadas straipsnyje „Dirbtinio intelekto sugeneruoto teksto poveikis internetui“.

Kaip šalti protuberantai išgyvena karštame vainike

Saulės vainikas – išorinė atmosfera – yra neįtikėtinai karštas, virš milijono laipsnių. Tačiau ten reguliariai atsiranda milžiniškos šaltesnės plazmos struktūros – protuberantai, – kurių temperatūra siekia vos apie 10 000 laipsnių, o tankis šimtus kartų viršija supančios plazmos tankį. Kaip susidaro gyvuoja protuberantai, iki šiol buvo neaišku.

Asteroidų medžiotojo dr. Kazimiero Černio vardu pavadintas asteroidas

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kazimieras Černis, per karjerą suteikęs vardus apie 200 asteroidų, sulaukė išskirtinio įvertinimo – vienas dangaus kūnų pavadintas jo vardu.

2026 m. balandis
2026-04-29 11:37
Regolitas kaip statybinė medžiaga
2026-04-28 08:22
Nauja virtuali dulkėta Visata
2026-04-27 17:07
KTU mokslininkams įteiktos prestižinės Lietuvos mokslų akademijos premijos
2026-04-27 08:26
Juodoji skylė atsirado anksčiau už savo galaktiką
2026-04-26 09:16
Tvirčiausias pirmųjų žvaigždžių signalas
2026-04-24 17:30
Sudraskytos žvaigždės likučių judėjimas
2026-04-24 13:29
Klaipėdos universitetas stiprina tarptautinį bendradarbiavimą: strateginis vizitas į MIT
2026-04-23 14:24
Žvaigždžių žybsnių domino efektas
2026-04-22 11:12
Milžiniškos bangos Titane?
2026-04-21 10:23
Netikėtai greiti gumulai lėtame Saulės vėjyje
2026-04-20 07:04
Gausybė vandenilio halų Visatos vidurdienį
2026-04-18 09:27
Trys keliai į juodųjų skylių susiliejimus
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama