Šalys naudoja pakankamai tikslius COVID-19 testus – diagnozuoti šią ligą nėra labai sunku. Tačiau to nepakanka. COVID-19 pacientai serga ir pasveiksta labai skirtingai, todėl gydytojams sunku planuoti resursus ir gydymo planus. Bet mokslas jau skuba į pagalbą – padėti gali dirbtinis intelektas ir nauji kraujo tyrimai.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Daugelis COVID-19 sergančių žmonių pasveiksta visiškai be jokio gydymo. Jie sveiksta namie – geria arbatas ir žiūri mėgstamiausius serialus. Tačiau kai ši liga diagnozuojama, sunku prognozuoti, kaip atrodys jos eiga. Gydytojai naudoja paprasčiausią jiems prieinamą metodą – rizikos faktorių sąrašą. Jei esate jaunas ir sveikas, o liga kol kas nepasireiškia per daug stipriais simptomais, tikėtina, kad keliausite namo. Tačiau tai nėra labai tikslu – nemaža dalis pacientų turi vėl sugrįžti į ligonines, o kai kurie po gydymosi namie patenka į intensyvios terapijos skyrius.
Tai yra rimta problema. Gydytojams sunku planuoti gydymo eigą ir ribotų resursų panaudojimą. Nepaisant geriausių pramonės lyderių pastangų, medicininių ventiliatorių ir toliau trūks. Ne vienoje pasaulio šalyje ligoninėse apskritai trūksta lovų. Dalį tų lovų užima žmonės, kurie nepatirs jokių komplikacijų ir galėtų drąsiai gydytis namie. Gydytojai to tiesiog nežino.
Taigi, mokslininkai ieško išeičių. Sidnėjaus Universiteto mokslininkai jau po 5 savaičių turėtų pasiūlyti naują kraujo testą, kuris padės prognozuoti COVID-19 paciento būklės kitimą. Jis yra paremtas imuninės sistemos atsaku. Tai yra, šis tyrimas analizuoja imuninių ląstelių signalus ir gali tiksliai prognozuoti, kurių pacientų būklė artimiausiu metu pablogės, o kurių imuninės sistemos gerai tvarkosi su infekcija.
Tuo tarpu Kopenhagos universiteto mokslininkai pasuko visai kita linkme. Jie pasitelkė dirbtinį intelektą (DI), kad sukurtų kompiuterinius modelius, kurie gali tiksliai prognozuoti, ar pacientui ateityje prireiks intensyvios priežiūros. DI padeda surasti bendrus požymius, kurie leidžia manyti, kad paciento būklė ims blogėti. Tai gali būti baltųjų kraujo kūnelių skaičius, tam tikrų vaistų vartojimas, amžiaus ir žalingų įpročių kombinacijos. Mokslininkai teigia, kad pirmasis modelis bus paruoštas per 2-3 savaites ir galės greitai pateikti prognozę, paremtą pagrindinėmis COVID-19 paciento įpročių ir sveikatos būklės charakteristikomis.
Medicininių ventiliatorių skaičius yra ribotas ir toks išliks. Kai kuriose Europos ligoninėse gydytojai jau turi priimti sunkius sprendimus. Situacija nelengva ir todėl, kad kai kurių pacientų būklė banguoja – po pagerėjimo seka pablogėjimas. Tai kainuoja gyvybiškai svarbius resursus, todėl moksliniai COVID-19 ligos eigos prognozavimo metodai dabar yra itin laukiami.
