Vykstant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, neigiamas šios pandemijos poveikis turi didelę įtaką depresijos skaičiaus augimui, kuris plačiai aptariamas pasaulio žiniasklaidoje. Todėl tampa aktualu stebėti žmogaus emocinę būklę, laiku gebėti atpažinti patiriamas emocijas, sekti jų atsiradimo ir vystymosi raidą. Lietuvoje bus kuriamas inovatyvus, kompaktiškas, analogų nei mūsų šalyje, nei užsienyje neturintis emocijas matuojantis prietaisas.
Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje savižudybių skaičiumi, sergamumu alkoholizmu ir depresija. Paskutiniais duomenimis Lietuvoje depresija serga 381 žmogus 100-tui tūkstančių gyventojų. Depresijos mastai didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – sergančiųjų skaičius pasaulyje viršija 300 milijonų.
Nepakankamas žmogaus emocijų pažinimas ir dėmesys joms, gali turėti neigiamų pasekmių tiek individo, tiek visos visuomenės vystymuisi. Patiriamos neigiamos emocijos gali nulemti įvairių tiek fizinių, tiek psichologinių ligų vystymąsi, darbingumo sutrikimus.
Siekdamos prisidėti prie šių problemų sprendimo, Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnyba kartu su Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia ikiprekybinį pirkimą, kuriuo siekiama sukurti technologinę sistemą (Jausmomatį), skirtą matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną.
„Mūsų tarnybos kuriama technologinė sistema („Jausmomatis“) seks ilgalaikes emocijų kitimo tendencijas. Prietaiso pagalba atsiras galimybė atpažinti, stebėti bei analizuoti asmens emocinę būseną. Tikimasi, kad tai padės užkirsti kelią sveikatos, socialinių problemų formavimuisi, padidins asmens darbingumą ir kūrybiškumą. Taip pat socialinėje srityje prisidės prie tokių svarbių problemų kaip savižudybių, alkoholizmo, depresijos, smurto prevencijos bei darbo našumo, kūrybiškumo didinimo ir migracijos mažinimo“, – teigė Ieva Jakonienė, Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos l. e. p. direktorė.
Siekiama užtikrinti galimybę prietaisą naudoti kuo plačiau: tiek namuose, tiek medicinos, slaugos, verslo ar mokslo įstaigose. Tokiu būdu tikimasi sukurti reikšmingą papildomą naudą visoms vartotojų grupėms: vaikams; bręstantiems jaunuoliams, suaugusiems asmenims. Prietaiso sukuriama pridėtinė vertė yra sietina su sveikatos, socialinių, ekonominių problemų sprendimu ir prevencija.
„Pirkimo metu yra sudaroma galimybė perkančiajai organizacijai veikti ne tik kaip pirkėjai, bet ir kaip investuotojai. Ikiprekybinių pirkimu institucija iškelia problemą, o rinka (verslas ir mokslas) ieško tos problemos sprendimo. Intelektinė nuosavybė lieka rinkos dalyviui, todėl sukurtą produktą pastarasis gali komercializuoti“, – teigia Sigutė Stankevičiūtė, MITA ikiprekybinių pirkimų ekspertė.
Ikiprekybinis pirkimas – tai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų įsigijimas siekiant sukurti inovatyvųjį produktą. Ikiprekybinio pirkimo procedūrą sudaro 3 etapai: inovatyvaus prietaiso koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas, inovatyviojo produkto prototipo sukūrimas, inovatyviojo prietaiso bandomosios partijos sukūrimas. Šių etapų bendra trukmė yra 26 mėnesiai. Ikiprekybinio pirkimo biudžetas siekia 665 tūkst. Eur su visais privalomais mokesčiais.
Pasiūlymų pateikimo terminas I-ajam etapui – iki 2020 m. gegužės 15 d. 10 val. 00 min.
