Kosminės misijos dažnai planuojamos dešimtmečius į priekį, taigi bet kuriuo metu kiekviena didžioji kosmoso agentūra turi misijų, kurios netrukus išskris, skrydžiams ruošiamų misijų ir dar tik planuojamų.
© „Nanoracks“
Štai iš Tarptautinės kosminės stoties paleistas Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovas-kubiukas „Qarman CubeSat“; šis palydovas per maždaug šešis mėnesiu nukris į Žemės atmosferą ir joje sudegs – būtent tai yra jo pagrindinė užduotis. Gali skambėti keistai, bet mokslininkai dar labai daug ko nežino apie erdvėlaivių sąveiką su atmosfera.
„Qarman CubeSat“ priekinė dalis pagaminta iš kamščio – ne visai tokio, kokiu užkemšami buteliai, bet panašios medžiagos, kuri naudojama erdvėlaivių šiluminei apsaugai. Pasiekus atmosferą, kamštis ims kaisti, plėstis ir garuoti, taip apsaugodamas likusią palydovo dalį nuo karščio.
Detaliai nagrinėdami šį procesą mokslininkai gaus duomenų, kurie padės prognozuoti kosminių šiukšlių ir darbą baigiančių didesnių palydovų degimą atmosferoje, taip pat leis geriau apsaugoti į Žemę grįžtančius erdvėlaivius.
Kiek anksčiau sėkmingai pakilo bendra ESA-NASA misija Saulės zondas (Solar orbiter). Ji pirmą kartą leis pažvelgti į Saulės ašigalius. Bet Saulės tyrimai tuo toli gražu nesibaigia – ESA jau planuoja sekančią misiją, skirtą Saulės atmosferos tyrimams.
Ši misija, „Proba-3“, susidės iš dviejų palydovų, kurie skris 144 metrų atstumu vienas nuo kito. Vienas iš palydovų tarnaus kaip skydas, pridengsiantis Saulę ir mesiantis šešėlį ant antrojo. Tada antrasis teleskopas galės nuolatos stebėti Saulės vainiką, taip, kaip tą daryti galime iš Žemės Saulės užtemimo metu. Didelis atstumas tarp skydo ir teleskopo užtikrins, kad į teleskopą pateks labai mažai Saulės spindulių, užlinkusių aplink dengiantį diską.
Ši misija, kurios paleidimas planuojamas po poros metų, papildys „Parker Solar Probe“ duodamas žinias apie artimiausią Saulės aplinką, nors žvaigždę stebės iš Žemės prieigų.