Naujas tyrimas siūlo geresnį būdą, kaip depresija sergantiems žmonėms parinkti tinkamiausią vaistą, skelbia „Live Science“.
Pacientams, siekiantiems įveikti depresiją, gali prireikti mėnesių, kol bus surastas veiksmingas gydymas.
Tačiau, pasak mokslininkų, kurie savo tyrimo rezultatus paskelbė žurnale „Nature Biotechnology“, smegenų bangų modeliai gali padėti numatyti, kaip pacientai reaguos į antidepresantą dar prieš pradedant gydymą.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Tyrime nagrinėjamas vienas pagrindinių psichiatrijos iššūkių: testų, kurie galėtų padėti gydytojams pasirinkti geriausius depresijos gydymo variantus, trūkumas, sakė tyrimo autorius dr. Madhukaras Trivedi, psichiatrijos profesorius.
Vietoj to, pasak M. Trivedi, medikai pasikliauja bandymų ir klaidų procesu, kurio metu pacientai išbando vaistus nuo šešių iki aštuonių savaičių. Šis netikslus metodas prisideda prie bendro suvokimo, kad antidepresantai yra neveiksmingi, pridūrė dr. Amitas Etkinas, psichiatrijos profesorius iš Stanfordo universiteto.
Bet tikslus asmens būklės nustatymas ir vaistų paskyrimas galėtų pašalinti daugybę nežinomųjų iš lygties.
Tyrimo metu mokslininkai analizavo daugiau kaip 300 pacientų, kuriems buvo diagnozuota depresija, smegenų bangas. Rodmenys buvo renkami naudojant elektroencefalografiją (EEG), neinvazinį metodą, kurio metu elektrodai pritvirtinami prie paciento galvos.
Tuomet pacientams buvo atsitiktinai paskirta vartoti placebą arba antidepresantą sertraliną (komerciškai žinomą kaip „Zoloft“).
Tada, remdamiesi EEG duomenimis, tyrėjai sukūrė naują dirbtinio intelekto (AI) algoritmą, kad galėtų numatyti pacientų reakciją į vaistus. Jie nustatė, kad pacientai, turintys tam tikrą smegenų bangos modelį tyrimo pradžioje, po aštuonių gydymo savaičių greičiausiai teigiamai reagavo į sertraliną. Tyrėjai pritaikė algoritmą trims papildomiems pacientų duomenų rinkiniams (iš ankstesnių tyrimų), kad patvirtintų savo išvadas.
„Rezultatai prieštarauja vyraujančiai nuomonei, kad šie vaistai yra tiesiog neveiksmingi“, – teigė profesorius.
Nors šio tyrimo išvados yra daug žadančios, neaišku, ar dirbtinio intelekto galimybes bus įmanoma naudoti realiose klinikose.
Tyrime specialiai įvertinta, kaip pacientai reaguoja, pavyzdžiui, į sertraliną, kuris yra tik vienas iš daugelio galimų depresijos gydymo būdų. „Kitas tyrimo žingsnis būtų patikrinti, ar [algoritmas] numato kitas gydymo formas, kurios nebūtinai yra pagrįstos vien vaistais, pavyzdžiui, pažintine terapija ir smegenų stimuliacija“, – sakė mokslininkas.
