Pirmasis neutroninių žvaigždžių susiliejimas, užfiksuotas gravitacinių bangų detektoriumi, buvo GW170817. Susiliejimo metu susiformavo sparčiai besisukanti juodoji skylė. Bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad per mažiau nei sekundę šios juodosios skylės įvykių horizonto forma tapo idealiu elipsoidu, o toks objektas gravitacinių bangų neskleidžia, taigi aptikti jo LIGO detektoriais nebūtų įmanoma.
© NASA
Visgi dabar du mokslininkai teigia LIGO duomenyse aptikę šios juodosios skylės kuriamą gravitacinių bangų aidą. Tokį signalą prognozuoja kai kurie sudėtingesni juodųjų skylių modeliai, įtraukiantys kvantinius efektus ties įvykių horizontu.
Aptiktas signalas atsklido praėjus maždaug vienai sekundei po neutroninių žvaigždžių susijungimo; kiti duomenys rodo, kad būtent tuo metu susijungimo produktas turėjo kolapsuoti į juodąją skylę.
Tiesa, išlieka tikimybė, kad pastebėtas signalas yra atsitiktinai pasitaikęs virpesys ar apskritai detektorių triukšmas, bet autoriai teigia, kad to tikimybė tėra maždaug 1 iš 60000. Jei paaiškėtų, kad toks aidas tikrai egzistuoja, tai būtų bene pirmas kartas, kai stebėjimų duomenys prieštarauja bendrosios reliatyvumo teorijos prognozėms, ir leistų patikrinti daugybę kitų modelių.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
