Deguonis yra bene geriausias biopėdsakas – molekulė, kurios egzistavimas planetos atmosferoje galimai žymi ten esant gyvybę. Visgi jį aptikti nėra labai lengva.
© NASA Ames/JPL-Caltech/T. Pyle
Bet naujame tyrime išnagrinėta aptikimo galimybė, kuri anksčiau buvo ignoruojama – spektro linija, atsirandanti dėl deguonies molekulių susidūrimų. Kai susiduria dvi deguonies molekulės arba deguonies molekulė ir kita molekulė ar atomas, deguonis pradeda vibruoti ir suktis. Tada molekulė gali sugerti maždaug 6,4 mikrometrų ilgio infraraudonuosius spindulius. Jei planetos atmosferoje vyksta daug tokių susidūrimų, jos spektre atsiranda aiški sugerties juosta, kurią aptikti daug lengviau, nei kitas deguonies spektro linijas.
Naujame tyrime sumodeliuotas galimas įvairių egzoplanetų spektras, įtraukiant deguonies molekulių susidūrimus. Nustatyta, kad, pavyzdžiui, James Webb kosminis teleskopas išmatavęs vos tris tranzitus galėtų aptikti deguonies lygį, atitinkantį žemiškąjį, planetoje keleto parsekų atstumu. Anksčiau buvo manoma, kad tokia užduotis šiam teleskopui bus neįveikiama.
Be to, susidūrimų kuriama sugertis proporcinga atmosferos tankio kvadratui, o kitų spektro linijų – pirmajam tankio laipsniui, todėl aptikę daugiau spektro linijų galėtume gerai nustatyti ir atmosferos tankį.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
Paieška archyve
