Kadaise Marse buvo daug skysto vandens planetos paviršiuje – tekėjo upės, plytėjo jūros ir ežerai. Dabar tokių telkinių nebėra, bet vandens vis dar yra daug; tiesa, jis sustingęs į ledą. Dalį ledo matome kaip ašigalių kepures, o dalis pasislėpusi po paviršinėmis uolienomis ir regolitu.
NASA nuotr. / NASA sudarytas vandens žemėlapis. Juodai pažymėta zona, kur kosminiai aparatai smegtų į smulkų gruntą. Šaltos spalvos atvaizduoja vandens ledą arti paviršiaus. Apibrėžta teritorija – tinkamiausia vandens gavimui
Dabar pristatytas pirmasis Marso vandens išteklių žemėlapis. Jam sudaryti buvo išnagrinėta „Mars Reconnaisance Orbiter“ ir „Mars Odyssey“ zondų surinkta informacija. Šiuose aparatuose esantys prietaisai tiksliai matuoja Marso paviršiaus temperatūrą. Jos pokyčius nulemia paviršiaus sandara, nes regolitas ir ledas pasižymi skirtingu šilumos laidumu ir talpumu.
Sukūrę paviršiaus modelį, sudarytą iš ledo, dengiamo regolitu, mokslininkai nustatė tikėtiną regolito storį skirtingose Marso vietose. Taip paaiškėjo, kad didelėje dalyje Marso vidurinių ir ašigalinių platumų vandens ledas yra mažiau nei 80 centimetrų gylyje. Norinti jį pasiekti, nereikėtų specializuotos įrangos, užtektų vien kastuvo ir kirtiklio.
Tai yra puikios žinios būsimiems Marso kolonistams, kuriems reikės daug vandens ir išgyvenimui, ir raketinio kuro bei kitų medžiagų gamybai.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Geophysical Research Letters“.
