Žmonija per dešimtmečius išleido milijardus dolerių, kad atsakytų į vieną paprastą klausimą: ar Marse egzistuoja gyvybė.
Tačiau, kaip teigia buvęs NASA mokslininkas Gilbertas Levinas savo publikuotoje nuomonėje žurnale „Scientific American“, mes tikriausiai atsakymą į šį klausimą gavome dar 1976 metais, kuomet G. Levinas vadovavo NASA „Viking“ misijai į Marsą. Anot jo, tuomet ir paaiškėjo, kad nesame vieni Visatoje, rašo „Futurisim“
Asociatyvi nuotr.
1976 metais NASA išsiuntė dvi atskiras „Viking“ orbitų ir orlaivių poras į Raudonąją planetą atlikti eksperimentų bei grįžti su nuotraukomis. Tai buvo pirmasis kartas, kai JAV saugiai nusileido Raudonojoje planetoje ir atsiuntė nuotraukų.
Kodėl G. Levinas įsitikinęs, kad 1976 metais Marse buvo atrasta gyvybė? Anot jo, misijos metu buvo aptikti teigiamiami rezultatai per „Labeled Release“ gyvybės aptikimo eksperimentą, kuriam mokslininkas ir vadovavo.
Vykdydamas eksperimentą, marsaeigis Marso dirvožemio mėginį sumaišė su azoto pagrindu pagamintu maistinių medžiagų tirpalu, kuris buvo „paženklintas“ unikaliu radioaktyviosios anglies junginiu. Teorija buvo tokia, kad jei dirvožemyje esantys mikroorganizmai metabolizuos maistines medžiagas, tai išskirs radioaktyviąsias anglies dioksido dujas.
Buvęs NASA mokslininkas prisimena, kaip „neįtikėtinai“ pradiniai eksperimento rezultatai buvo teigiami. Rezultatus patvirtino ne vienas marsaeigis, o du – jie buvo maždaug 4000 mylių atstumu.
G. Levinas tvirtina, kad tūkstančiai patikimų, tuo metu atliktų bandymų su žemės dirvožemio ir mikrobų kultūromis – patvirtina rezultatus.
Tačiau, jo rezultatai svyruoja: kiti bandymai „nepateikė aiškių įrodymų, kad dirvožemyje netoli nusileidimo vietų yra gyvų mikroorganizmų“, – teigia NASA.
Nepaisant to, G. Levinas palaiko savo išvadą įrodymais, gautais po NASA „Viking“ misijų: vandens, metano, amoniako ir net „sliekus primenančias savybių“ radinius NASA „Curiosity“ roverio padarytuose vaizduose.
NASA, G. Levino manymu, per ilgą Marso tyrinėjimo istoriją nesugebėjo ieškoti tiesioginių gyvybės įrodymų, nepaisant to, kad paieškos buvo „vienas svarbiausių prioritetų“.
Užuot siųsdamas dirvožemio pavyzdžius visą kelią atgal į Žemę (tai, dabar bandys padaryti NASA „Mars 2020“ roveris), G. Levinas mano, kad mokslininkai turėtų pasidomėti jo aštuntojo dešimtmečio eksperimentų rezultatais ir atlikti kitus panašius bandymus.
Tačiau kol tai neįvyks, mokslininkas turės įtikinti NASA, kad jo eksperimento duomenys apie gyvybę Marse yra pagrįsti.
