Šiuo metu NASA ir ESA intensyviai ruošiasi dviem misijoms, skirtoms išbandyti Žemės gynybos nuo asteroidų technologijas. DART misija išskristi turėtų 2021 metais, o taikinį – asteroidą Didymos ir jo palydovą Didymoon – pasieks 2022-aisiais.
© NASA/Johns Hopkins Applied Physics Lab
Tada pagrindinis misijos zondas atsitrenks į Didymoon ir sutrumpins jo orbitą aplink motininį kūną keliomis minutėmis. Bent jau tikimasi, kad smūgio rezultatas bus toks, tačiau kol kas tą galime tik prognozuoti, remdamiesi laboratoriniais tyrimais bei skaitmeniniais modeliais.
Visgi gali būti, kad šios prognozės yra labai netikslios, nes neseniai Japonijos zondo Hayabusa2 atliktas smūgis į asteroidą Ryugu turėjo kitokį rezultatą, nei tikėtasi. Krateris Ryugu paviršiuje yra gerokai didesnis, o jo kraštai lėkštesni, nei buvo prognozuojama. Iš to galima spręsti, kad Ryugu formą palaiko beveik vien gravitacija, o ne uolienų cheminiai ryšiai; kitaip tariant, jis yra panašesnis į smėlio kalną, o ne uolą. Didymos dydis labai panašus į Ryugu, taigi ir savybės gali būti panašios, bet tuo kol kas negalime būti tikri.
Penkis kartus mažesnio Didymoon formai cheminiai ryšiai turėtų būti svarbesni, nei didesniems kūnams, bet vėlgi, tiksliai įvertinti šių jėgų reikšmę nėra paprasta.
Tokie atradimai tik dar kartą parodo, kad vystant technologijas, galinčias apsaugoti Žemę nuo asteroido smūgio, būtini jų bandymai kosmose, nes tikri asteroidai gali labai skirtis nuo to, kaip mes juos įsivaizduojame. Šios įžvalgos aptartos ECPS-DPS planetų mokslo bendruomenių jungtinėje konferencijoje Ženevoje.
