Lenkta mediena statybose labai praverčia. Iš jos galima kurti įvairias apdailos detales ar net konstrukcinius komponentus. Tačiau lenktos medienos gamyba yra sudėtingas ir daug atliekų sugeneruojantis procesas. Bent jau toks buvo iki šiol.
Medieną galima lenkti įvairiais būdais. Ją galima įkaitinti iki 99 laipsnių Celsijaus, galima gaminti laminuotos lenktos medienos konstrukcijas, o galima tiesiog iš didesnio medienos gabalo išpjauti mažesnę, pageidaujamos formos detalę. Visi šie būdai nėra idealūs – jie švaisto energiją arba medieną. Tačiau dabar Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche ir Štutgarto universiteto mokslininkai sugalvojo naują lenktos medienos gamybos būdą.
Urbacho bokštas © Štutgarto universiteto nuotrauka.
Mediena nuolat keičiasi su temperatūros ir drėgmės pokyčiais. Tikriausiai pastebėjote, kad žiemą, kai oras namuose yra sausesnis, durys ir mediniai baldai ima trauktis. Įprastai tai problemų nekelia, tačiau jei drėgmė ima veikti tik vieną medienos pusę, ji ims riestis.
Taigi, mokslininkai suklijavo dvi medienos plokštes taip, kad jų raštas sudarytų 90 laipsnių kampą. Mediena traukiasi ir plečiasi tik skersai medžio augimo krypties. Tai yra, medienos pluoštas gali pasidaryti tankesnis ar retesnis, bet netampa trumpesniu (traukimosi/plėtimosi ciklai turi tik minimalų poveikį pluošto ilgiui). Taigi, mokslininkų suklijuota plokštė džiūdama ėmė ir sulinko būtent tiek, kiek jie ir norėjo, nes vienas sluoksnis prilaikė kitą.
Tie, kurie dažnai dirba su mediena, tikriausiai šypsosi skaitydami šį straipsnį – visi tai jau seniai žino. Tiesą sakant, fanera gaminama taip, kad skirtingomis kryptimis išsidėstę sluoksniai prilaikytų vienas kitą. Jei pašalintumėte vieną iš trisluoksnės faneros sluoksnių, ji susiraitytų tarsi bulvių traškutis. Medžio darbų pamokose jauni staliai taip pat mokomi vengti tokių jungčių, nes mediena džiūdama išsikraipys arba sulaužys klijų jungtį. Tai ką tokio inovatyvaus sugalvojo mokslininkai?
Jie sukūrė įrankį – programinę įrangą, kuri pagal medienos savybes (sluoksnių storį, drėgmės lygį ir taip toliau) tiksliai apskaičiuoja, kiek ji džiūdama sulinks. Urbache jau pastatytas bokštas, kuriam panaudota ši technologija.
Medienos programavimas – taip mokslininkai vadina šią technologiją. Tikriausiai jau pagalvojote ir apie tai, kad keičiantis drėgmei ši mediena ir toliau judės – tiesis arba dar labiau susiries. Tačiau to įmanoma išvengti. Vos tik plokštė pasiekia užprogramuotą sulinkimą, ji yra laminuojama su kitomis plokštėmis. Taip gaunama natūraliai lenkta fanera, kuri jau nebeišsities.