Šiuolaikiniai erdvėlaiviai ir tyrimų zondai, dirbantys už Žemės ribų, yra šiek tiek autonomiški, bet jiems vis tiek reikalingos labai detalios instrukcijos, kad galėtų vykdyti užduotis. Ateityje ši situacija turėtų pasikeisti, jei norime plačiau ir efektyviau tyrinėti Saulės sistemą. Pavyzdžiui, autonominių zondų spiečius galėtų sparčiai tyrinėti planetinę sistemą ar jos dalis, dangaus kūno paviršių bei vykdyti kitokias misijas, bet jie turi mokėti bendrauti tarpusavyje be žmonių įsikišimo.
© NASA
Praeitą savaitę NASA atliko vienos tokios sistemos bandymą: du palydovai-kubiukai bendravo tarpusavyje ir vienas perdavė kitam nurodymą priartėti.
Misijos priežiūros komanda iš Žemės perdavė tik nurodymą palydovams suartėti, o visos detalės – komunikacija, atstumo matavimas, kurso korekcijos apskaičiavimas, variklio įjungimas – buvo atliktos autonomiškai.
Tai buvo antroji NASA programos, skirtos regimųjų spindulių komunikacijai tarp erdvėlaivių, misija; pirmoji prieš ketverius metus paruošė šiuos du zondus tokiam bandymui. Nors rezultatas gali neatrodyti įspūdingas, jis yra žingsnis link daug rimtesnių proveržių.
Paieška archyve
