Greitieji radijo žybsniai (FRB) trunka vos kelias milisekundes, bet išspinduliuoja tiek energijos, kiek Saulė per dešimtmetį – jei jų spinduliuotė sklinda visomis kryptimis vienodai, o ne tik siauru pluoštu į mus. Tyrinėti juos iki šiol buvo labai sudėtinga, nes dauguma jų aptikti tik atsitiktinai, didelį dangaus plotą stebinčiais, bet mažai detalių įžvelgiančiais teleskopais. Dabar sukurtas naujas algoritmas, automatiškai aptinkantis FRB požymius ir nukreipiantis ta kryptimi detaliai stebėti galinčius teleskopus.
© James Josephides/Swinburne
Juo pasinaudojus, 2017 birželio – 2018 gruodžio laikotarpiu detaliai išnagrinėti penki iš šešių žybsnių, aptiktų Molonglo observatorijoje Australijoje.
Tokie stebėjimai atskleidė daug įdomių struktūrų žybsnių spinduliuotėje: pavyzdžiui, vienas žybsnis susideda iš trijų dalių, kurias skiria po milisekundę.
Apskritai sistema leido pasiekti dešimties mikrosekundžių laikinę raišką, taigi žybsnius nagrinėti galima detaliai kaip niekad anksčiau. Visų žybsnių bangų dispersija – išsisklaidymas laike – atitinka sąveikos su tarpgalaktine medžiaga prognozes, taigi žybsniai tikrai atsklinda ir už Paukščių Tako ribų.
Įvertinta, kad iš viso kasdien turėtų įvykti kone šimtas žybsnių, kuriuos galėtų užfiksuoti šiandieniniai teleskopai, taigi paieškos sistemos dar yra kur tobulėti; šis algoritmas yra vienas žingsnis šia kryptimi.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
