„Voyager“ zondai kosmose skrenda jau beveik 42 metus. Per tiek laiko jie aplankė didžiąsias planetas ir išskrido iš Saulės sistemos, bet vis dar veikia. Tiesa, veikia jie dėl didelių NASA inžinierių pastangų. Pagrindinė problema, su kuria susiduria abu zondai, yra energijos trūkumas.
Asociatyvi nuotr.
Tik paleisti, jie abu turėjo 470 vatų galios radioaktyviu skilimu varomus generatorius, bet iki 2011 metų jų galia sumažėjo maždaug ketvirčiu, o nuo tada mažėja beveik procentu per metus. Taigi praeitą savaitę nuspręsta išjungti „Voyager 2“ kosminių spindulių registravimo prietaiso šildymą.
Pats prietaisas vis dar veikia, nors jo temperatūra nukrito iki -59 laipsnių, gerokai žemesnės, nei -45, iki kurių prietaisas buvo išbandytas. Tokie rezultatai nuteikia optimistiškai, kad zondai dar veiks ilgą laiką net ir išjunginėjant vieną po kito jų prietaisų šildytuvus. Iš kitos pusės, viena sistema be šildymo tikrai nebeveiks – zondo padėties reguliavimas. Ji yra kritiškai svarbi, nes zondai su Žeme kontaktuoti gali tik tada, kai jų antenos nukreipiamos tiksliai į planetą, o jei užšals varymui naudojamas hidrazino kuras, zondai taps praktiškai neveiksnūs.
Be to, varikliai genda net ir neužšaldami. Pernai, siekdami užkirsti kelią tokioms problemoms, inžinieriai sugebėjo įjungti 37-erius metus nenaudotus „Voyager 1“ atsarginius variklius, o liepos gale planuoja tą patį padaryti su „Voyager 2“ atsarginiais varikliais, kurie paskutinį kartą veikė 1989 metais, zondui skrendant pro Neptūną. Belieka tikėtis, kad viskas pavyks sėkmingai ir iš zondų dar ne vieną dešimtmetį gausime naudingos informacijos apie Saulės sistemos prieigas, Saulės vėjo sąveiką su tarpžvaigždine terpe ir kitus procesus, vykstančius taip toli nuo Žemės.
