Į vidinę Saulės sistemos dalį kartais atlekia kometos iš jos pakraščių. Neretai joms tai būna pirmas vizitas taip arti Saulės, taigi jos yra praktiškai nepakitusios nuo Saulės sistemos susiformavimo laikų. Ištirti tokią kometą iš arti būtų labai naudinga, tačiau paruošti misiją per tuos metus ar mažiau, kiek kometa praleidžia arti Saulės, yra neįmanoma. Taigi Europos kosmoso agentūra (ESA) praeitą savaitę paskelbė apie kitokio pobūdžio misiją.
© ESA
„Comet Interceptor“, į kosmosą išskrisiantis 2028 metais, lauks atskrendančių kometų jau pasiruošęs jas sutikti. Jis skries aplink Saulę Žemės-Saulės sistemos L2 taške, pusantro milijono kilometrų atstumu nuo Žemės. Tame taške erdvėlaivis išliks vienodu atstumu nuo Žemės, išnaudodamas labai mažai kuro, taigi galės ilgai laukti patogios kometos. Aptikus tokį objektą, erdvėlaiviui bus nesunku nuskristi iki jo ir tyrinėti iš arti.
Numatoma, kad „Comet Interceptor“ sudarys trys zondai, kurie išsiskirs priartėję prie kometos ir iš įvairių pusių tirs jos branduolį, dujų apvalakalą bei uodegą.
Beje, kometos – ne vienintelis galimas zondo taikinys: tokia misija puikiai tiktų ir tarpžvaigždinio objekto, panašaus į Oumuamua, tyrimui. 2017 metų pabaigoje aptiktas Oumuamua pro vidinę Saulės sistemos dalį pralėkė per kelias savaites; „Comet Interceptor“ misija tokį objektą galėtų pasivyti ir sužinoti daug daugiau apie jo savybes ir kilmę, nei įmanoma padaryti vien stebėjimais ir Žemės.
Paieška archyve
