Mūsų Saulė ne tik teikia šilumą, be kurios Žemėje negalėtų egzistuoti gyvybė, bet ir spjaudo energingus spindulius bei plazmos pliūpsnius, kurie gali pakenkti ir mūsų erdvėlaiviams bei palydovams, ir astronautams. Štai pavyzdžiui „Apollo“ astronautams labai pasisekė išvengti vienos didžiulės Saulės audros – ji įvyko tarp „Apollo 16“ ir „Apollo 17“ misijų 1972 metais, o ne kurios nors jų metu.
©NASA/SDO
Tais laikais, prieš pusšimtį metų, žinojome, kad Saulės aktyvumas kinta 11 metų ciklu, tačiau prognozuoti atskirų išsiveržimų negalėjome. Vis gausėjant žinioms apie Saulės elgesį ir didėjant skaičiavimų pajėgumui, atsiranda galimybė ir prognozuoti, kaip ji elgsis ateityje.
JAV astronomų draugijos susitikime pristatytas naujas detaliausias Saulės aktyvumo skaitmeninis modelis, kuriuo parodyta, jog mūsų žvaigždės aktyvumas yra dvejopo pobūdžio. Modelyje išnagrinėta išorinio Saulės trečdalio evoliucija – manoma, kad maždaug čia ir formuojasi magnetinį lauką generuojantis dinamas bei Saulės dėmės.
Gauti rezultatai gerai atitinka stebėjimus – kas 11 metų ties vidurinėmis platumomis susiformuoja stiprus magnetinis laukas, skirtingos krypties skirtinguose pusrutuliuose, ir ima migruoti pusiaujo link; pasiekęs pusiaują, laukas išnyksta ir procesas prasideda iš naujo, tik lauko kryptis apsiverčia. Tačiau maždaug kas penkiasdešimt metų nutinka ir kitoks procesas: stiprus magnetinis laukas susiformuoja tik viename pusrutulyje ir migruoti ima ašigalio link. Gana chaotiškai migruojantis magnetinis laukas išlieka maždaug vieną ciklą, o vėliau situacija grįžta į įprastinę.
Šis rezultatas gali būti tik modelio netikslumų pasekmė, bet gali žymėti ir realų procesą. Stebėjimai kartais rodo labai nesimetrišką Saulės dėmių išsidėstymą – žymiai didesnes jų sankaupas viename pusrutulyje. Įprastinė dinamo evoliucija turėtų sukurti maždaug vienodai dėmių abiejuose pusrutuliuose, o chaotiškai migruojantis dinamas kaip tik duotų nesimetrišką jų skaičių. Ateityje tyrėjai ketina patobulinti modelį ir tiksliau nustatyti, ar jo rezultatai yra fiziškai pagrįsti.
Net jei nežinome visų Saulės aktyvumo detalių, galime gana tvirtai teigti, kad artimiausias ciklas, prasidėsiantis kitąmet ir truksiantis iki 2031-ųjų, turėtų būti gerokai silpnesnis, nei ankstesni. Numatoma, kad maksimumo metu Saulės dėmių skaičius turėtų būti 30-50 % mažesnis, nei dabartiniame cikle. Prognozė padaryta remiantis kosminių ir antžeminių Saulės stebėjimų observatorijų duomenimis, kurie renkami tik pastaruosius kelis dešimtmečius.
Pirmą kartą tokia viso ciklo aktyvumo prognozė padaryta 2008 metais, prieš prasidedant dabartiniam ciklui. Ji gana gerai pasitvirtino, taigi tyrėjai jaučiasi užtikrinti, kad ir nauja prognozė yra teisinga. Tai yra labai geros žinios NASAi ir kitoms institucijoms bei kompanijoms, planuojančioms žmonių skrydžius už žemosios Žemės orbitos ribų. Silpnesnis Saulės aktyvumas reiškia mažiau pavojaus astronautų sveikatai ir misijų įrangai.
