Planetų formavimosi procesas trunka nuo kelių iki keliolikos milijonų metų. Kuo ankstyvesnė proceso stadija, tuo sunkiau pamatyti tas planetas, nes jų skleidžiama spinduliuotė ir poveikis aplinkai yra silpni.
Dabar naujame tyrime pristatytos dvi labai jaunos planetos, besiformuojančios aplink jauną žvaigždę PDS 70. Ši žvaigždė yra šiek tiek mažesnė už Saulę, o jos amžius nesiekia 10 milijonų metų – būtent prie tokių žvaigždžių ir formuojasi planetos.
Naujasis atradimas padarytas naudojant MUSE spektrografą, įrengtą labai dideliame teleskope (VLT), esančiame Čilės Atakamos dykumoje. Juo stebint PDS 70, šalia žvaigždės aptikti du jonizuoto vandenilio spinduliuotės šaltiniai. Abu jie atitiko seniau aptiktus sutankėjimus žvaigždę supančiame diske. Arčiau žvaigždės esantis sutankėjimas dar pernai identifikuotas kaip planeta, bet tolimesnis tokia pripažintas tik dabar.
Jonizuotas vandenilis prie planetų egzistuoja todėl, kad į jas sparčiai krenta medžiaga, o krisdama ji įkaista ir ima ryškiai spinduliuoti. Abi planetos yra maždaug Jupiterio masės arba masyvesnės. Nuo žvaigždės jos nutolusios gerokai daugiau nei dujinės milžinės Saulės sistemoje. Tiesa, jų temperatūra – daug aukštesnė, nei Jupiterio ar Saturno. Tai yra dar vienas įrodymas, kad į jas krenta įkaitusios dujos, o planetų masė vis dar auga.
Taip pat labai įdomu, kad išorinės planetos orbitos periodas yra dvigubai ilgesnis nei vidinės. Kitaip tariant, jos yra rezonanse ir sistemoje turėtų migruoti kartu. Manoma, kad Saulės sistemoje Jupiterio ir Saturno orbitų rezonansas bei migracija nulėmė uolinių planetų mases, Asteroidų žiedo egzistavimą ir kai kurias kitas savybes.
Tolesni PDS 70 planetų stebėjimai padės geriau suprasti, kiek toks jungtinis migravimas gali paveikti visos sistemos savybes.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.
