Žmonių kelionė į Marsą kelia daug iššūkių – ir technologinių, ir biologinių. Daugybei jų sprendimų ieškoma Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS). Apie kai kuriuos tyrimus girdime daug – tai ir kaulų bei raumenų silpimo mikrogravitacijoje tyrimai, ir akių deformacijų bei kraujospūdžio pokyčių analizė.
Asociatyvi nuotr.
Bet tyrimų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, viena astronautė šiuo metu dėvi sensorius, kurie tikrina jos cirkadinius ritmus – kosmose, kai nėra natūralaus dienos-nakties ciklo, žmonių organizmai truputį „pasimeta“ laike, todėl reikia suprasti, kaip šiuos pokyčius minimizuoti. Taip pat tiriamas ląstelių senėjimas, kuris kosmose irgi spartesnis, nei Žemėje.
Tyrinėjant raumenų ląstelių mėginius ieškoma tinkamų maisto papildų, kurie padėtų organizmui kovoti su senėjimo procesais.
Spinduliuotė, prasiskverbianti pro TKS sienas, matuojama jau septynerius metus be paliovos – šie duomenys padeda suprasti, kiek labai astronautus ir įrangą reikės saugoti skrydžio į Marsą metu.
Įrangos, ypač elektroninės, apsauga irgi svarbi, todėl TKS reguliariai tikrinamos mikroschemos, atsparios kosminiams spinduliams, bet ieškoma būdų, kaip išvengti bakterijų ir grybų augimo uždaroje kosminės stoties aplinkoje. Visų šių naujovių reikės, norint užtikrinti, kad žmonių kelionė į Marsą praeitų kuo sklandžiau.
O kelionė yra būtina – taip interviu Phys.org teigia Šveicarijos Marso draugijos prezidentas Pierre`as Brissonas. Ir ne tik dėl to, kad Marsas kada nors gali tapti „Planeta B“ žmonijai, turinčiai pasitraukti iš Žemės, bet ir dėl gerokai paprastesnių priežasčių.
Žmonių buvimas Marse žymiai paspartintų mokslinius tyrimus, lyginant su dabartiniais robotiniais zondais. Iš tokios misijos taip pat gautume daugybę žinių apie žmonių sveikatą ir jos pokyčius ekstremaliomis sąlygomis, kurios galėtų padėti ir Žemėje.
Šiuo metu jau turime technologiją, kuri iš principo leistų žmonėms nukeliauti į Marsą, taigi turime ja pasinaudoti. Požiūris tikrai sveikintinai optimistiškas.
