Keplerio teleskopas, veikęs nuo 2009 iki 2018 metų, stebėjo daugiau nei 200 tūkstančių žvaigždžių, ieškodamas aplink jas besisukančių planetų. Paieškas jis vykdė tranzitų metodu – atidžiai sekė žvaigždės šviesio kitimą ir ieškojo trumpų nedidelių priblėsimų, įvykstančių planetai skrendant (tranzituojant) tarp mūsų ir žvaigždės. Šiuo metodu daug lengviau aptikti dideles planetas, panašias į Jupiterį ar Saturną – būtent tokios didžiąja dalimi ir sudaro daugiau nei 4000 Keplerio radinių.
Atrastos 18 naujų planetų, mažesnių už Neptūną. Kai kurios iš jų mažesnės ir už Žemę.
© NASA/JPL (Neptune), NASA/NOAA/GSFC/Suomi NPP/VIIRS/Norman Kuring (Earth), MPS/René Heller
Tačiau dabar pasiūlytas naujas duomenų analizės metodas, leidžiantis aptikti daug mažesnes planetas. Metodas remiasi tikslesniu įvertinimu, kaip kinta žvaigždės šviesis tranzito metu.
Ankstesnėje analizėje buvo daroma prielaida, kad prasidėjus tranzitui, žvaigždė greitai pritemsta iki mažesnio šviesio, tada beveik visą tranzitą šviečia vienodai, o prieš pat jo pabaigą vėl paryškėja, planetai nuslenkant nuo žvaigždės disko. Toks scenarijus yra daugmaž teisingas planetų-milžinių tranzitų metu, bet mažosioms planetoms nelabai tinka. Jų tranzitai žvaigždę pritemdo tolygiai po truputį, o mažiausias šviesis pasiekiamas tik labai trumpą laiko tarpą ties tranzito viduriu. Taip yra todėl, kad žvaigždės disko kraštai yra blausesni, nei vidurys, o maža planeta uždengia tik nedidelę disko dalį, tad ir sukeliamas pritemimas (vadinamas tranzito gyliu) priklauso nuo to, kuri disko dalis pridengta.
Naujame metode tranzitų ieškoma įvertinant šį nevienodą nuolat kintantį gylį. Taip atrastos 18 naujų planetų, mažesnių už Neptūną. Kai kurios iš jų mažesnės ir už Žemę. Nors 18 – nedidelis skaičius, lyginant su keturiais tūkstančiais jau žinomų planetų, šis atradimas yra tik pirmas žingsnis pritaikant naująjį metodą.
Tyrimo rezultatai „arXiv“ – vienas straipsnis ir antras.
