Stipriausi šalies mokslo tyrimų centrai: Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), Lietuvos energetikos institutas (LEI), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) bei Fizikos instituto Mokslo ir technologijų parkas – įkūrė Mokslo tyrimų ir technologijų organizaciją. Ji veiks asociacijos teisėmis, siekdama sutelkti šalies taikomojo mokslo potencialą, plečiant aukštos pridėtinės vertės pramonės sektorių ir kartu išlaikant centrų organizacinį lankstumą.
Lietuvos Mokslo tyrimų ir technologijų organizaciją steigiančios institucijos:
-
turi visas Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų savybes:
aukšto lygmens mokslinį potencialą, tarptautinio lygio taikomuosius tyrimus ir MTEP veiklas, inovacines paslaugas ir sprendimus, aukštųjų technologijų įmonių generacijos bei inkubavimo patirtį; -
vadovaujasi vertybėmis:
aukštos kokybės mokslu bei racionaliu balansu tarp fundamentinių ir taikomųjų tyrimų, glaudžiu bendradarbiavimu, lankstumu bei praktiškumu; -
siekia:
sisteminiais sprendiniais sukurti efektyvią institucinę sinergiją, grįstą įvairiapusėmis mokslinėmis bei technologinėmis kompetencijomis. Taip pat, remiantis mokslo žiniomis, išvystyti kuriamą nuoseklią aukštos pridėtinės vertės grandinę.
Mokslo tyrimų ir technologijų organizacijos (angl. Research and technology organizations – RTO) yra neuniversitetinių mokslo institutų ar centrų veiklas koordinuojančios institucijos, kurios siekia aukštųjų technologijų pramonės ir kitų ūkio sričių, bei inovacijų plėtros. RTO siekia komercializuoti mokslo žinias, paversti jas naujais produktais ar didelės pridėtinės vertės technologijomis bei paslaugomis. Konkrèčios veiklõs formos labai priklauso nuo šalies/regiono mokslinio potencialo lygmens, ūkio struktūros bei aukštos pridėtinės vertės kūrimo tradicijų.
„Vienijame pastangas siekdami ne tik stiprinti bendradarbiavimą, plėtoti tarpdisciplininį mokslą, sutelkti projektines veiklas ir apsaugoti intelektinę nuosavybę. Manome, kad koordinuoti mūsų veiksmai prisidės prie aukštųjų technologijų pramonės sektoriaus, kuris šiandien šalyje nėra didelis, plėtros. Sieksime to, generuodami mokslo žinias, galinčias „išrasti“ naujas rinkas aukštųjų technologijų pramonei 5-10 metų laikotarpiui į ateitį. Tai darysime skatindami antreprenerystę kurdami bei inkubuodami naujos kartos startuolius, perteikdami jiems savo technologinę bei tarptautiniuose projektuose sukauptą patirtį. Mūsų centras siekia kapitalizuoti mokslo žinias, ir mums svarbu, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau mokslo žinioms imlių įmonių.“ – sako FTMC direktorius prof. Gintaras Valušis.
LEI direktoriaus dr. Sigito Rimkevičiaus nuomone, Mokslo tyrimų ir technologijų organizacijos įkūrimas prisidės prie suartėjimo su šalies ir užsienio pramone:
„Bendrai koordinuotos mokslinių institutų veiklos ir kompetencijos yra kur kas platesnės nei pavienių mokslo centrų. Dabar mes būsime gerokai galingesni ir išmanesni, galėsime efektyviau prisidėti ne tik prie pramonės problemų sprendimo, bet ir inovatyvių sprendimų šalies ūkiui siūlymo.
Ne mažiau svarbi RTO misija yra įsitraukimas į visuomenei ir valstybei aktualiausių klausimų sprendimą: klimato kaitos mažinimą, darniõs (aplinkos neteršiančios) energetikos plėtrą ir pan. Sprendžiant globalias problemas, neabejotiną pridėtinę vertę suteikia bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, įsitraukimas į tarptautines tinklines organizacijas, tokias kaip Europos RTO asociacija (EARTO). RTO įsteigimas Lietuvoje padės koordinuotai ir efektyviau reaguoti į visuomenei, valstybei, verslui aktualiausias problemas ir pasiūlyti efektyviausius sprendimo būdus. Visi kartu gebėsime labiau įsilieti į Europos mokslinių tyrimų erdvės žemėlapį, sėkmingiau dalyvauti europinėse mokslo programose.“
LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas teigia, jog naujų sinergijų atsiradimas labai išplės inovacijų asortimentą žemės ir miškų ūkiui:
„Lietuvoje žemės ir miškų ūkio sektorius generuoja didelę šalies eksporto dalį. Tolimesnė šios srities plėtra be tiksliųjų technologijų – neįmanoma. Inovatyvūs sprendimai efektyviam resursų panaudojimui, naujos fizikinės ir chemijos idėjos kuriant itin jautrius jutiklius nuotolinei augalo bei gyvūno būklei įvertinti, padės aukštai pakelti šio sektoriaus pridedamosios vertės kūrimo lygį. Galėsime tvariai naudoti gamtinius šalies išteklius bei išsaugoti sveiką, visuomenės poreikius atitinkančią aplinką.“
Be mokslo ir technologijų parkų aukštųjų technologijų sektoriuje neatsiranda startuoliai, patirtimi dalijosi Fizikos instituto Mokslo ir technologijų parko direktorius Julius Paužolis:
„Beveik dešimt metų kryptingai vystome parką. Tad dabar jaunoms technologinėms įmonėms galime suteikti vertingų paslaugų paketą: parengti verslo planą, rasti pirmuosius užsakovus, užsienio stažuotes. Padedame skleisti įmonės reklamą, parengti finansavimo paraišką ir - įkurdinti įmonę laboratorijose, pagaminti bandomąją prietaiso prototipo ar komponentų seriją.
Koordinuojame LITEK klasterio, žinomo tarptautinėje bendruomenėje veiklą, tad turime užmezgę gerus santykius su kitų šalių klasteriais, jungiančiais šimtus inovatyvių įmonių skirtingose Europos šalyse. Ir mūsiškiams startuoliams galime pasiūlyti naudingų kontaktų bendrų projektų vystymui.
Manau, Mokslo tyrimų ir technologijų organizacijos inicijuotoms įmonėms mūsų parkas taps namais. O bendras darbas Mokslo tyrimų ir technologijų organizacijoje sukurs papildomas žinių pritaikymo galimybes Lietuvai svarbiose ūkio šakose.“
Šiandien Mokslo tyrimų ir technologijų organizaciją sudaro 4 nariai: 3 dideli mokslo centrai bei Mokslo ir technologijų parkas. Tačiau organizacija yra atvira ir kviečia prisijungti visus, kuriems nesvetimi aukščiau išdėstyti tikslai, principai bei vertybės.
