Nufotografuoti dangų taip, jog gautą vaizdą pagirtų net NASA mokslininkai – kaip tai padaryti, bus galima sužinoti muzikos ir mokslo festivalyje „Postcosmos X“. Birželio 7-9 d. šalia Molėtų astronomijos observatorijos įsikūrusiame renginyje savo žiniomis dalinsis per dešimt astronomijos, kosmoso istorijos žinovų, mokslo entuziastų bei profesionalų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Etnokosmologijos muziejus / Pranešimo autorių nuotr.
„Postcosmoso“ organizatorių teigimu, įkvėpti NASA 60-mečio sukakties, jie ieškojo originalesnių būdų atkartoti pagrindinį festivalio leitmotyvą „kosmosas“. Ir pasitelkė fotografiją.
„Kai, atrodo, jau viskas, kas įmanoma, yra nufotografuota ir įmesta į socialinius tinklus, atsiranda žmonių, kurie savo įgūdžiais ir polėkiais stebina ne tik eilinius žiūrovus, bet ir NASA ekspertus. Vienas tų žmonių yra lietuvis, jis išeina į savo namų kiemą ir užfiksuoja kitoj visatos pusėj esančią galaktiką. Ir dar taip, jog nuotrauka tinka žurnalo viršeliui. Tokį žmogų pasikvietėme pas save ir paprašėme papasakoti, kaip jis tai daro, ir ar galime ir mes“, – sako festivalio rengėjai.
Renginyje paskaitą skaitysiantis astrofotografas Artūras Medvedevas išgarsėjo įspūdingomis tolimų galaktikų nuotraukomis, ne viena jų buvo publikuota NASA svetainėse, solidžiuose leidiniuose. Kaunietis pats susirinko kosminėms nuotraukoms reikalingą įrangą ir sako, kad tai gali padaryti kiekvienas. Festivalyje A. Medvedevas pirmą kartą viešumoje demonstruos, kaip išgaunami kvapą gniaužiantys vaizdai bei skirs laiko pasakojimui apie tų vaizdų apdorojimą.
Supratimą apie mus supantį pasaulį turėtų apversti festivalio paskaitų erdvėje pasirodysiantis mokslo populiarintojas, „Mokslo sriubos“ kūrėjas Ignas Kančys. Šios televizijos laidos komanda sugeba suintriguoti net visiškai mokslu nesidominčius žmones, o apie sudėtingus dalykus kalba paprastai ir įdomiai. „Mokslo sriuba“ pasakoja apie meilę, atmintį, skalūnų dujas, GMO, kompiuterinius žaidimus, lietuviškus kosminius palydovus, DNR, NASA misijas, dirbtinį intelektą ir dar begalę dalykų.
Besidomintiems kosmoso paslaptimis aktualus bus pasakojimas apie pirmąją istorijoje juodosios skylės fotografiją. Astrofiziko Kosto Sabulio paskaitoje bus galima sužinoti, kaip buvo išgautas M87 centrinės supermasyvios juodosios skylės atvaizdas ir ką naujo jis prideda prie visatos supratimo.
„Postcosmosas“ užgriebs ir asmenines žmogiškąsias juodąsias skyles. Pirmą kartą festivalyje dalyvaus organizacijos „Jaunimo linija“ atstovai, su kuriais bus galima padiskutuoti apie emocinį intelektą, susirinkusiuosius jie kvies pažvelgti į savo vidinį kosmosą ir suteiks vertingos informacijos, ką daryti ir kaip padėti kitam, jeigu Žemė, rodos, sukasi nebe į tą pusę kaip anksčiau.
Mokslinę festivalio dalį pratęs kosmoso istoriko Sauliaus Lapienio paskaita apie lietuvius, dirbusius ir dirbančius kosmoso srityje – nuo 17 amžiaus raketų sumanytojų ir kosmonautų iki šiandienos palydovų, zondų ir kitų technologijų kūrėjų. Kiek kitu rakursu lietuvių darbą dangaus baruose analizuos Lietuvos tyrėjų bendruomenėje gerai žinomi mokslo daktarai – astrofizikas Vytautas Čepas bei astronomas Justas Zdanavičius, kurių paskaitos supažindins su įvairiais astronominiais objektais ir jų tyrimais – nuo artimų ir žemei pavojingų asteroidų iki juodųjų bedugnių.
Festivalio dalyviai galės ir patys prisiliesti prie visatos paslapčių tyrinėjimo. Naktimis vyks ekskursijos į greta esančius Lietuvos Etnokosmologijos muziejų ir Molėtų astronomijos observatoriją, kur dangaus kūnus galima stebėti savo akimis per teleskopo lęšius, taip pat klausytis astronomų pasakojimų.
Birželio 7-9 d. Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, Kulionių kaime, vyksiančiame festivalyje „Postcosmos X“ bus ir gausus bei turiningas muzikinis ekipažas. Gros net dvidešimt atlikėjų, tarp kurių sparčiai populiarėjantys vokiečiai „Lea Porcelain“, baltarusiai „Dlyna Volny“, lietuviai „The Station“, „Pilnatys“, „Black Water“, „Pindrops“, „Rūta Mur“, „No Real Pioneers“ ir daugelis kitų.
Paieška archyve
