Doktorantūros studijas baigę vyrai uždirba vidutiniškai 25 proc. (arba 417 Eur prieš mokesčius) daugiau negu tokį pat išsilavinimą įgijusios moterys. Toks skirtumas yra didesnis nei šalies ūkyje, kur vyrų darbo užmokestis vidutiniškai 14 proc. didesnis nei moterų. 2018 m. liepos mėn. mokslo ar meno doktorantūros absolventų vyrų pajamų vidurkis buvo 2076 Eur, moterų – 1659 Eur. Tokius rezultatus atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas, kurio metu nagrinėtas absolventų, doktorantūros studijas baigusių 2012–2017 m. laikotarpiu, užimtumas ir pajamos.
„Moterys sudaro beveik 60 proc. doktorantūros studijų absolventų. Pagal moterų, įgyjančių daktaro laipsnį, dalį esame ketvirti Europoje. Visgi moterų ir vyrų, baigusių trečios pakopos studijas, pajamų skirtumai yra pastebimai didesni negu bendras šalyje dirbančių moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis. Tokį skirtumą iš dalies galima aiškinti tuo, kad moterys dažniau stoja ir baigia humanitarinius mokslus ir menus – sritis, kuriose darbo užmokesčio vidurkiai buvo mažiausi. Visgi net tokiose srityse, kaip biomedicina, kur darbo užmokesčio vidurkis beveik du kartus viršija šalies vidurkį, moterų pajamos atsilieka nuo vyrų apie 20 proc.“, – apibendrina MOSTA direktorius Giedrius Viliūnas.
Moterų pajamų vidurkis buvo mažesnis nei vyrų visose amžiaus grupėse ir tarp visų mokslo sričių absolventų. Didžiausi pajamų skirtumai matomi nagrinėjant asmenų iki 31 metų amžiaus atlyginimus. Šioje amžiaus grupėje daktaro laipsnį įgiję vyrai gauna apie 40 proc. didesnes pajamas nei moterys. Kitose amžiaus grupėse atotrūkis mažėja. Tarp vyresnių nei 50 m. mokslo daktarų atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų siekia 8 proc.
Vertinant skirtingas mokslo sritis, didžiausi vyrų ir moterų pajamų skirtumai pastebimi tarp žemės ūkio, technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų absolventų (atitinkamai 728 Eur, 706 Eur, 466 Eur ir 444 Eur). Mažiausias vyrų ir moterų pajamų skirtumas – tarp menų, humanitarinių ir socialinių mokslų doktorantūros absolventų (atitinkamai 151 Eur, 220 Eur ir 237 Eur).
Akademinėje sferoje skirtumai mažesni
2012–2017 m. laikotarpiu mokslo arba meno daktaro laipsnį Lietuvoje įgijo 2311 asmenų. Šiek tiek mažiau nei 60 proc. iš jų turėjo bent vieną darbo sutartį mokslo ir studijų institucijoje. Akademinį darbą dirbantys vyrai uždirbo vidutiniškai 19 proc. (350 Eur) daugiau negu moterys. Vidutinės 2012–2017 m. mokslo daktaro laipsnį įgijusių ir akademijoje dirbančių vyrų pajamos siekė 2152 Eur, moterų – 1802 Eur.
„Mokslo ir studijų institucijose tas pačias pareigas einančių vyrų ir moterų atlyginimas negali skirtis, kadangi yra reglamentuojamas. Tai galėtų būti viena iš priežasčių, dėl ko akademijoje pastebimas mažesnis atlyginimų atotrūkis negu darbo rinkoje“, – sako G. Viliūnas.
Tyrimo ataskaitoje yra išskiriamos kelios prielaidos, galinčios lemti atotrūkio tarp vyrų ir moterų pajamų atsiradimą. Pastebima, kad didesnė dalis moterų užima žemesnės kvalifikacijos pareigybes nei vyrai. Moterys dažniau dirba asistentės, lektorės, jaunesniosios mokslo darbuotojos pareigybėse, o vyrai dažniau užima docento, mokslo darbuotojo ar vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. Kita atotrūkio priežastis galėtų būti ta, kad vyrai dirba didesne etato dalimi. Visgi analizėje nurodoma, kad pajamas ne visuomet galima sieti su užimamo etato dydžiu. Pavyzdžiui, technologijos mokslų srities absolventės akademijoje dirba didesniu etatu, tačiau uždirba mažiau. Panaši situacija pastebima ir mokslinių tyrimų institutuose.
MOSTA atlikta analizė rodo, jog akademijoje dirbantys vyrai didesnes nei moterys pajamas gauna iki 41 m. amžiaus. Vėliau moterų vidutinės pajamos viršija vyrų. Viena iš galimų to priežasčių yra ta, kad amžiaus grupėje nuo 41 m. vyrai dirba mažesne etato dalimi nei jaunesnio amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, amžiaus grupėje iki 31 m. vyrų vidutinis užimamo etato dydis yra 1,11, o 41–50 m. amžiaus grupėje – 0,68. Tuo metu moterys visose amžiaus grupėse akademijoje dirba vidutiniškai 0,7–0,8 etatu.
Vidutinis vyrų atlyginimas viršija moterų, dirbančių universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose, o kolegijose moterys uždirba daugiau nei vyrai. Universitetuose dirbančios mokslų daktarės, doktorantūros studijas baigusios 2012–2017 m., vidutiniškai uždirba 1736 Eur, vyrai – 2070 Eur. Mokslinių tyrimų institutuose dirbančių moterų pajamų vidurkis siekia 1850 Eur, vyrų – 1976 Eur. Kolegijose karjeros siekiančios mokslų daktarės uždirba 1183 Eur, vyrai – 974 Eur.
„Siekiant identifikuoti priežastis, lemiančias moterų ir vyrų pajamų atotrūkį, būtų tikslinga įvertinti motinystės ir vaiko priežiūros atostogų įtaką darbo užmokesčiui. Toks vertinimas leistų ieškoti būdų, kaip pasitelkdami socialinius instrumentus galėtume mažinti vyrų ir moterų pajamų atotrūkį“, – nurodo G. Viliūnas.
Apie tyrimą
Mokslo daktarų karjeros tyrime analizuojama 2311 trečios pakopos absolventų, mokslo (meno) daktaro laipsnį įgijusių Lietuvos mokslo ir studijų institucijose 2012–2017 m., duomenys. Tyrimo metu nagrinėtos doktorantūros absolventų pajamos ir užimtumas 2017 m. spalio, 2018 m. sausio, balandžio, liepos ir spalio mėn. Absolventų pajamos apima pareigybinį darbo užmokestį, pajamas gaunamas iš projektinės bei individualios veiklos, premijas, įvairias išmokas bei pajamas, gautas iš investicinės veiklos. Tyrime naudoti Švietimo informacinės sistemos (ŠVIS), Lietuvos statistikos departamento ir Eurostat duomenys.