Hablo parametras nusako, kaip sparčiai plečiasi Visata: jis susieja atstumą iki objekto ir to objekto judėjimo greitį dėl Visatos plėtimosi. Pastaruosius keletą metų, tikslėjant matavimams, ryškėja neatitikimas tarp dviejų būdų išmatuoti Hablo parametrą.
Vienas būdas remiasi kosmine fonine spinduliuote ir duoda Hablo parametro vertę ~68 km/s/Mpc (t.y. vieno megaparseko atstumu esantis objektas nuo mūsų tolsta 68 km/s greičiu). Tuo tarpu „vietinis“ matavimas, paremtas atstumų iki atskirų galaktikų įvertinimu, duoda didesnę, ~73 km/s/Mpc, vertę.
© NASA, ESA, Adam Riess, and Palomar Digitized Sky Survey
Dabar ši „vietinė“ vertė patikslinta geriau, nei bet kada anksčiau, ir neatitikimas tik sustiprėjo. Patikslinimas paremtas labai detaliais Didžiojo Magelano debesies stebėjimais. Šioje palydovinėje Paukščių Tako galaktikoje yra daug kintančiųjų žvaigždžių cefeidžių, kurių šviesis priklauso nuo kitimo periodo. Žinodami šį sąryšį, galime labai tiksliai nustatyti atstumą iki bet kurioje galaktikoje esančios cefeidės, taigi ir iki tos galaktikos.
Naujame tyrime pagerinti cefeidžių stebėjimų duomenys, patikslintas atstumas iki Didžiojo Magelano debesies bei pagerinta Hablo teleskopo detektoriaus kalibracija. Šie patobulinimai sumažino rezultato paklaidas 15 % ir leido apskaičiuoti naują Hablo parametro vertę: 74,03+-1,42 km/s/Mpc. Ši vertė yra 6,6+-1,5 km/s/Mpc didesnė, nei gauta iš foninės spinduliuotės; tikimybė, kad toks skirtumas būtų randamas atsitiktinai, yra mažiau nei 1 iš 100000.
Taigi kuo toliau, tuo aiškiau darosi, jog Visatos plėtimasis nėra paaiškinamas vien standartiniu kosmologiniu modeliu, ir reikalingi kažkokie jo papildymai.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
