Nuo 2009 metų Žemės orbitoje besisukanti panaudota raketos pakopa neseniai subyrėjo į gabalus. Observatorija Ispanijoje nufilmavo susidariusį nuolaužų debesį, greitai judantį žvaigždžių fone, rašo „Science Alert“.
Madride įsteigtas astronomijos kompleksas „Deimos Sky Survey“ (DeSS) yra skirtas Žemei artimų kosminių objektų atradimui ir grėsmės vertinimui. Jis kovo 26-28 d. stebėjo neįprastą naujos kosminių šiukšlių sankaupos atsiradimą danguje. Mokslininkai pasinaudojo šios observatorijos optiniu jutikliu „Antsy“, kuris yra specialiai pritaikytas Žemei artimų objektų stebėjimui.
„Deimos Sky Survey“ nuotr. / Subyrėjusios raketos nuolaužos
Filmuotoje medžiagoje matoma, kaip „Antsy“ „akis“ seka nuolaužų debesį, judantį per erdvę. Raketos nuolaužos matomi kaip fiksuoti taškai, o fone esančios žvaigždės matomos kaip judančios švieselės.
Nuolaužų debesyje suskaičiuota nuo 40 iki 60 atskirų objektų, didesnioji jų dalis yra didesnio nei 30 cm skersmens.
Apie pastebėtas nuolaužas Europos kosmoso agentūrą Tarptautiniame Astronautikos akademijos suvažiavime kovo 26 d. informavo Rusijos astronomai. Ekspertai nustatė, kad šiukšlių debesies šaltinis yra „Atlas V Centaur“ raketa, paleista 2009 metų rugsėjo 9 dieną. Raketa į kosmosą iškėlė JAV ryšių palydovą.
Atsiskyrusi viršutinė raketos pakopa – maždaug 12,5 m ilgio cilindras, sveriantis apie 2 tonas – įsisuko į stabilią orbitą, kurioje galėjo išsilaikyti šimtus metų, skelbia DeSS astronomai. Bet dėl nežinomos priežasties ši raketos pakopa kažkada tarp kovo 23 ir 25 dienos subyrėjo.
„Šis subyrėjimo įvykis, po kurio liko nuolaužų takas, kosmoso nuolaužų ekspertams pateikė retą galimybę išbandyti savo teorines žinias apie tokį didžiulės svarbos procesą“, – sakė Europos kosmoso agentūros kosminių nuolaužų stebėjimo ekspertas Timas Flohreris.
Ir nors mokslininkams tai yra retas, vertingas radinys, kosmose dirbantiems žmonėms ir skriejantiems kosminiams aparatams tai yra didžiulė grėsmė.
Sausio mėnesį buvo publikuota informacija apie kosminių nuolaužų poveikį įrangai: Tarptautinės kosminės stoties modulis „Columbus“, kurį sukūrė Europos kosmoso agentūra, yra nusėtas kraterių ir įbrėžimų, kuriuos paliko pačios smulkiausios kosminės nuolaužos.
Nuolaužų kiekis kosmose pastaruoju metu auga ganėtinai sparčiai – Indija visai neseniai išbandė savo technines galimybes raketa numušti kosmose besisukančius palydovus ir susprogdino nebenaudojamą savo palydovą. Po to Žemei artima kosminė erdvė pasipildė 400 naujomis orbitinėmis nuolaužomis, iš kurių 60 yra didesnio nei 10 cm skersmens. Bent jau tiek nuolaužų suskaičiavo NASA. Net ir santykinai labai maži objektai kelia rimtą grėsmę Tarptautinei kosminei stočiai ir kitiems orbitiniams aparatams, nes jie juda milžinišku greičiu.
„Mums nepriimtina leisti žmonėms kurti orbitinių nuolaužų laukus, kurie kelia grėsmę mūsų žmonėms. Toks elgesys nėra nei tvarus, nei suderinamas su žmonių kosminiais skrydžiais“, – po šio bandymo sakė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as.
Kosmoso agentūros svarsto įvairius kosminių šiukšlių surinkimo variantus: šaudyti jas lazeriais ar surinkti savotiškais harpūnais ir vėliau nutempti jas į atmosferą, kur šiukšlės sudegtų. Tačiau iki šiol visos šios idėjos yra tik modeliavimų lygmenyje.
