Sostinės gatvėse plevėsuojančios FiDi 51 vėliavos primena apie jau kitą savaitę vyksiančias Fizikų dienas, kurios vilniečius ir miesto svečius kasmet džiugina ne tik dinozauriškomis linksmybėmis, bet ir priverčia pagalvoti: „Tai kas tie fizikai ir ką jie veikia?“
Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus, Vilniaus universiteto (VU) alumnus, moksleivius ir visus besidominčius fizika balandžio 4 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre suburs II FiDi mokslinė konferencija „Įstabioji fizika“ („Amazing Physics“), kurioje pranešimus skaitys ryškios Lietuvos mokslo asmenybės ir savo sričių žinovai.
FiDi. Organizatorių nuotr
Konferencijos temų spektras labai platus – nuo visatos slėpinių iki lazerių galimybių, o pranešėjai neįmantria mokslo kalba supažindins klausytojus su dalykais, neaprašytais gamtos mokslų vadovėliuose.
Nors ši konferencija mini dar tik antrus metus, bet mastu ir profesionalumu nenusileidžia jokiai kitai mokslinei konferencijai. Pirmasis konferencijos pranešėjas – astrofizikos mokslų daktaras Kastytis Zubovas. Pagrindinė mokslininko tyrimų sritis – supermasyvių juodųjų skylių sąveikos su aplinkine galaktikų materija modeliavimas. Konferencijoje jis skaitys pranešimą „Juodosios skylės šešėlio nuotrauka“.
Iš juodųjų skylių VU Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Apšvietimo tyrimų grupės mokslininkė dr. Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė perkels klausytojus į šviesos pasaulį. Pranešime „Šviesos diodų apšvietimo taikymai bei fotobiologinis poveikis“ ji moksliškai, bet paprastai papasakos apie galimybes šviesos diodus pritaikyti apšvietimui ir kokį poveikį aplinkai tai gali turėti.
Jokia fizikos konferencija Lietuvoje negalėtų apsieiti be lazerių – technologijų, garsinančių Lietuvą visame pasaulyje – temos. Pasak prof. Miko Vengrio, esame vieni iš lyderių ir galime lygiuotis su tokiomis galingomis šalimis kaip JAV, Kinija ar Vokietija. Lazerių pramonė Lietuvoje ir pasaulyje kasmet auga, nerastume nė vienos modernios mokslinės laboratorijos, kurioje tyrimams nebūtų naudojamas lazeris. Prof. M. Vengris savo pranešime „Medžiagos tyrinėjimas, modifikavimas ir destrukcija naudojant ultratrumpus lazerio impulsus“ atskleis, kokia galinga gali būti ultrasparčioji lazerinė spektroskopija.
Konferenciją užbaigs dr. Mangirdas Malinauskas, kuris daugiau nei dešimtmetį dirba lazerinių ir optinių technologijų srityse. VU mokslininkų naudojamas lazerinis 3D spausdintuvas galėtų palengvinti tiek medikų, tiek jų pacientų gyvenimą. Mokslininkas tikisi, kad šiuo spausdintuvu galės išspausdinti ne tik kaulus, sąnarius, bet ir kitus sudėtingus organus. Savo pranešime „Optinis 3D spausdinimas“ jis papasakos apie lazerinių trimačių polimerinių darinių formavimą, jų taikymą ir kitas subtilybes.
Kviečiame visus besidominčius fizikos mokslu – visatos slėpiniais, eksperimentais ar inžinerija – dalyvauti mokslinėje konferencijoje „Įstabioji fizika“. Įėjimas į konferenciją – atviras visiems.
Konferenciją organizuoja VU Fizikos fakultetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras ir FiDi alumnai.
Paieška archyve
