Nuo pat kosminių skrydžių eros pradžios prieš daugiau nei 60 metų visos komunikacijos su kosminiais aparatais vykdomos radijo bangomis. Pradžioje tai buvo gera ir užtektina technologija, bet dabar duomenų perdavimo sparta tampa per maža.
NASA pastaraisiais metais bando išvystyti naujus komunikacijų metodus, pavyzdžiui regimųjų spindulių lazerius. Pastaraisiais informaciją galima perduoti 10-100 kartų sparčiau, nei radijo bangomis, bet net ir tokio pokyčio gali nepakakti, kai artimiausiais metais Žemės orbitoje, Mėnulyje ir Marse veikiančių zondų, kosminių stočių ir kitų prietaisų padaugės dešimteriopai.
Dar viena nauja technologija – komunikacija rentgeno spinduliais, kurios bandymus NASA numato jau artimiausiu metu. Rentgeno spindulių bangos ilgis yra kelias dešimtis kartų mažesnis, nei regimųjų, tad ir duomenis perduoti galima keliasdešimt kartų sparčiau, nei optiniu lazeriu. Taip pat rentgeno spindulius galima siųsti siauresniu pluoštu, nukreiptu tiesiai priimančios antenos link, todėl signalo perdavimui užtenka mažesnės galios.
Be to, rentgeno spinduliai prasiskverbia pro plazmos sluoksnį, susidarantį aplink erdvėlaivį, krentantį pro atmosferą. Taigi rentgeno komunikacija leistų išlaikyti ryšį su Žemėn grįžtančiais erdvėlaiviais; šiuo metu bent kelias ar keliolika sekundžių kritimo metu ryšys būna neįmanomas.
Pirmieji sistemos bandymai bus atliekami Tarptautinėje kosminėje stotyje, kur bus įrengtas rentgeno spindulių siųstuvas, o imtuvo vaidmenį atliks jau keletą metų ten veikiantis prietaisas NICER. NICER yra skirtas neutroninių žvaigždžių tyrimams, bet taip pat jau panaudotas išbandant vieną navigacijos metodą – erdvėlaivio padėties nustatymą pagal pulsarų (labai greitai besisukančių ir reguliariai žybsinčių neutroninių žvaigždžių) padėtis danguje.
Paieška archyve
