Strimgalviais į priekį žengiančios technologijos neabejotinai suteikia vis daugiau galimybių. Jau akivaizdu, kad mokslininkai padarė didžiulį proveržį radijo signalus paverčiant energija, todėl šiandien dalį įrenginių galima įkrauti bevieliu ryšiu. Tačiau tai – tik pradžia.
Kaip rašo „Independent“, jau netrukus gali atsirasti technologija, leisianti pamiršti baterijas, naudojamas, pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose. Šis sprendimas, tikėtina, sulauktų didžiulio palaikymo, kadangi būtent trumpas baterijos veikimo laikas yra tai, kas itin erzina vartotojus.
JAV mokslininkai jau sukūrė įmantrų prietaisą, dar kitaip vadinamą „rectenna“, kurį sudaro vos kelių atomų storio puslaidininkis. Šis prietaisas geba integruota antena pagauti bevielio ryšio „Wi-Fi“ signalus ir šiuos transformuoti į nuolatinę elektros srovę, tinkančią įprastiems elektros prietaisams.
Tokį prietaisą turintis išmanusis telefonas galėtų nenaudoti energijos iš baterijos, o ją pasigaminti gaudydamas „Wi-Fi“ signalus. Be abejo, analogiškas principas gali būti taikomas ir kompiuteriams, išmaniosioms apyrankėms, laikrodžiams ir kitai elektronikai.
Kūrėjai tikina, kad dėl savo lankstumo „rectenna“ prietaisas galėtų būti gaminamas aprėpiant ir didžiules teritorijas. Pavyzdžiui, tokiu būdu galėtų būti apšviečiamos gatvės, tiltai ar kita infrastruktūra, o visa tai būtų maitinama „Wi-Fi“ ryšiu.
Bandymų metu „rectenna“ prietaisas sugeneravo 40 mikrovatų energijos, kai jam buvo „paduotas“ maždaug 150 mikrovatų „Wi-Fi“ signalas. Tokio energijos kiekio pakanka, kad būtų apšviečiamas visiems įprastas išmaniojo telefono ekranas.
Kaip teigia Jesusas Grajalis iš Madrido Technikos universiteto, kuris prisidėjo rengiant mokslinį straipsnį apie minėtą išradimą, būtent ši technologija gali atverti daug galimybių medicinos srityje. Anot jo, vienas pritaikymo pavyzdžių galėtų būti išmaniosios piliulės, kurias pacientui prarijus viduje esantis miniatiūrinis įrenginys renka duomenis apie organizmo veiklą.
„Idealiu atveju nesinorėtų naudoti įprastų baterijų palaikyti tokioms sistemoms, kadangi, jei iš jų ištekės litis, pacientas gali tiesiog mirti“, – kalbėjo mokslininkas.
Norėdami sukurti „rectenna“ plokštelę mokslininkai panaudojo naują 2D medžiagą, pavadintą molibdeno disulfidu, kuris būdamas vos trijų atomų storio yra vienas ploniausių puslaidininkių pasaulyje.
Paieška archyve
