Kruiziniai laivai naudoja iškastinį kurą. Jis tikrai nėra pats švariausias – laivyba generuoja didelę pasaulinės atmosferos taršos dalį. Tačiau tai po truputį keisis. Norvegijos arktinių kruizų kompanija „Hurtigruten“ paskelbė, kad jau visai greitai bent 6 savo laivus sutvarkys taip, kad šie energijos semtųsi iš pūvančios žuvies. Bet kaip tai įmanoma?
Pradėkime nuo to, kad Norvegijai šio gėrio netrūksta. Norvegija yra žvejų šalis, turinti didelę pakrantę, daugybę didesnių ir mažesnių uostų bei didžiulę žvejybos pramonę. Žvejyba ir žuvies perdirbimas neišvengiamai sukuria didžiulius atliekų kiekius, kurie gali būti perdirbti, tačiau dažnai yra tiesiog išmetami ar kompostuojami. „Hurtigruten“ mano, kad tai – neišnaudotas energinis potencialas ir tereikia išmokti jį panaudoti.
Pūvanti žuvis, kaip ir kitos organinės atliekos, išskiria biologines dujas, kurios gali būti naudojamos kaip ekologiškas kuras. „Hurtigruten“ teigia, kad dar iki 2021 metų 6 savo laivus perdirbs taip, kad šie galėtų naudoti biodujas. Jos būtų surenkamos ir suskystinamos specialiose gamyklose. Čia patektų ne tik nereikalingos, nevertingos žvejybos pramonės atliekos, bet ir miškininkystės bei medienos pramonės atliekos.
Šias biodujas daugiausia sudarytų metanas, kuris yra pakankamai geras kuras. Tačiau kruiziniai laivai šiuo metu degina kur kas tirštesnį (ir nešvaresnį) kurą – kūrenamąjį mazutą. Tai – naftos perdirbimo pramonės atlieka, susidaranti atskyrus benziną, žibalą ir dyzelinius distiliatus. Taigi, laivams reikės plataus remonto, kad šie galėtų deginti biodujas.
Biodujos yra pakankamai švarus kuras laivams. Jas deginant vis tiek išsiskiria anglies dvideginis ir kitos aplinkai žalingos dujos, tačiau daugeliu atveju šios emisijos gali būti laikomos neutraliomis. Pavyzdžiui, deginant medienos atliekas išsiskiriantis CO2 yra tas pats anglies dioksidas, kurį medis sugėrė augdamas. Žuvies pramonės atliekos jau egzistuoja, jų tvarkymas jau aplinkai atsiliepia tarša. Todėl geriau iš jų gauti naudos.
„Hurtigruten“ vadovas Danielis Skjeldamas mano, kad Šiaurės valstybės biodujų technologijų požiūriu užima unikalią poziciją. Jose medienos ir žvejybos pramonės yra labai aktyvios, o jų sukuriamų atliekų potencialas – didžiulis. Todėl Skjeldamas mano, kad „Hurtigruten“ tik pradeda procesą, kuris greitai įgaus pagreitį ir biodujų sektorius artimoje ateityje Skandinavijoje augs labai sparčiai. Matydamos, kad tai įmanoma, o, galbūt, ir finansiškai naudinga, ir kitos laivybos kompanijos gali imti domėtis biodujomis.
