Lietuva taps modernios tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros – Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) – nare. Tai leis Lietuvos biotechnologams ir biofarmacininkams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas. Šiandien Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui ratifikuoti susitarimą dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo.
„Lietuvai įsitraukiant į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, mūsų šalies mokslui atsiveria galimybės naudotis naujausiais pasiekimais, dirbti su pažangiausia laboratorine įranga, būti prie naujų atradimų slenksčio. Svarbu, kad į bendrą Europos molekulinės biologijos elito klubą lygiateisių narių statusu nuo šiol įsijungs ir Lietuvos biotechnologai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
EMBL – tai pirmaujantis gyvybės mokslinių tyrimų laboratorinis centras pasaulyje, jame sutelkta moderniausia gyvybės mokslų tyrimų įranga, kuria gali naudotis EMBL šalių narių mokslininkai.
Šiuolaikiniai gyvybės mokslai yra labai dinamiški, eksperimentiniai tyrimų metodai ir technologijos vystosi labai greitai, tad nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros, norėdamos išlikti konkurencingos, turi turėti prieigą prie moderniausių mokslo technologijų ir įrangos. Lietuvai tapus EMBL nare, Lietuvos doktorantai ir mokslininkai turės galimybę vykdyti tyrimus EMBL centruose Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Lietuvoje galės būti steigiamos EMBL tyrimų grupės, kurių reputacija padeda į šalį pritraukti aukščiausios pasaulinės klasės mokslininkus. Šiuo metu EMBL priklauso 20 valstybių narių.
Ratifikavus susitarimą, Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai bus glaudžiau integruojami į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Lietuvoje bus kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.
Lietuvos biotechnologijos ir biofarmacijos sektorius vertinamas kaip vienas sėkmingiausių ir perspektyviausių pasaulyje tiek dėl atliekamų aukščiausio lygio mokslinių tyrimų, tiek dėl sėkmingai veikiančių verslo įmonių. Biotechnologijos Lietuvoje sudaro maždaug 1 proc. šalies BVP ir su šuo rodikliu lenkiame Šveicariją ir JAV. ES vidurkį Lietuva viršija daugiau kaip 10 kartų – vidutiniškai biotechnologijos kitose ES šalyse sudaro tik apie 0,12 proc. BVP.
Lietuvoje šiuo metu gyvybės mokslų ir medicinos technologijų sektorius kasmet auga net 25 proc. Biotechnologijų sektorius pasižymi itin aukšta pridėtine verte. Numatoma, kad 2019 m. šis sektorius kurs 1,5 proc. Lietuvos BVP, nors jame dirbs tik 0,1 proc. mūsų šalies darbo jėgos.
Lietuvoje sutelktas itin didelis mokslo potencialas ir molekulinių technologijų srityje. Molekulinės technologijos ir medicinos inžinerija Lietuvoje užima pirmą vietą pagal mokslo ir verslo patentų skaičių, Lietuvos molekulinių technologijų mokslo darbų cituojamumas didesnis nei pasaulio vidurkis. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos – viena iš pažangiausių Lietuvos sumanios specializacijos krypčių.
