Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 30 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 30 d. 11:38
Trys patarimai, kaip per išpardavimus, didžiąsias šventes apsisaugoti nuo finansinių sukčių
Lapkričio 29 d. 17:47
KTU mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto įrankį depresijos diagnostikai
Lapkričio 29 d. 14:22
Išmanieji telefonai: kaip išsirinkti telefoną, turintį kokybišką ekraną?
Lapkričio 29 d. 11:19
Pajėgiausio prabangaus elektrinio visureigio belaukiant: „Range Rover Electric“ prototipai testuojami ypač karštame ore
Lapkričio 29 d. 08:27
Dirbtinis intelektas kūryboje: partneris ar konkurentas?
Lapkričio 28 d. 20:29
Finansiniai sukčiai metų pabaigoje itin aktyvūs: pateikė patarimus, kaip atpažinti apgaules ir neprarasti pinigų
Lapkričio 28 d. 17:23
Autorių teisių pokyčiai: kas turėtų gauti atlygį už dirbtinio intelekto sugeneruotą paveikslėlį? (1)
Lapkričio 28 d. 14:39
Nuo triukšmo gelbėjatės ausinukais? Vaistininkė – apie tinkamą jų naudojimą
Lapkričio 28 d. 11:23
Nuo idėjos iki grąžos: ko reikia, kad DI sprendimai atsipirktų?
Lapkričio 28 d. 08:27
Vagys savo aukas gali surasti pasitelkiant „Google“ žemėlapių programėlę, tačiau jūs galite užkirsti jiems kelią
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Kvepia energetikos revoliucija: sukurtas skystis, saulės energiją saugantis ilgiau nei 10 metų

Publikuota: 2018-11-12 14:47
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

Nors visiems yra žinoma, kad saulės energija yra gausus ir atsinaujinantis energijos šaltinis, bet jis turi labai rimtą trūkumą. Vis dar nėra jokio pigaus, efektyvaus ir ilgalaikio sugeneruotos energijos saugojimo būdo. Ši problema gana ilgai kankino saulės energetiką, tačiau tai gali pasikeisti, kadangi pasiūlytas itin intriguojantis būdas, kaip išsaugoti saulės energiją.

Švedijos mokslininkai sukūrė specialų skystį, kurį pavadino „saulės šiluminiu kuru“. Teigiama, kad šis kuras gali saugoti sukauptą saulės energiją ilgiau nei dešimtmetį. „Saulės šiluminis kuras yra kaip įkraunama baterija, bet vietoj elektros, jūs įdedate saulės spindulius ir gaunate šilumą. Ir viskas priklauso tik nuo jūsų poreikių“, – „NBC News“ teigė su šiomis medžiagomis dirbantis MIT inžinierius Jeffrey Grossmanas. Tas skystis iš tikrųjų yra speciali skysčio pavidalo molekulė, prie kurios Chalmerso technologijos universiteto (Švedija) mokslininkai jau dirba daugiau nei metus laiko. Ši molekulė susideda iš anglies, vandenilio ir azoto, o kai ji paveikiama saulės spindulių, pradeda elgtis neįprastai: ryšiai tarp atomų persitvarko ir molekulė tampa izomeru.

Kvepia energetikos revoliucija: sukurtas skystis, saulės energiją saugantis ilgiau nei 10 metų
NASA nuotr.

Panašiai kaip grobis patekęs į spąstus, taip saulės energija užfiksuojama izomeruose, kuriuose veikia stiprios cheminės jungtys. Ir ta energija lieka taip užrakinta, net kai molekulė atvėsta iki kambario temperatūros. Kai reikia energijos – tarkime nakties ar žiemos metu – skystis paveikiamas katalizatoriumi, kuris grąžina molekulę į jos pradinę būseną ir taip atpalaiduojama energija. „Energiją šiuose izomeruose galima saugoti iki 18 metų, – teigia vienas iš komandos narių, nanomedžiagų mokslininkas iš Chalmerso universiteto Kasperas Moth-Poulsenas. – Kai mes nusprendėme išlaisvinti užrakintą energiją, gavome šilumos padidėjimą, kuris buvo didesnis nei kad mes drįsome tikėtis.“ Toks energetikos sistemos prototipas yra įrengtas ant universiteto pastato stogo ir kai buvo panaudotas naujasis skystis bei gauti itin optimistiški rezultatai, mokslininkai susilaukė daugybės investuotojų dėmesio. Atsinaujinantis ir neišmetantis teršalų į aplinką naujasis energijos įrenginys sudarytas iš įgaubto reflektoriaus su centre esančiu vamzdžiu, kuris sugauna saulės spindulius ir veikia, kaip savotiška palydovinė lėkštė.

MOST sistema veikia uždaro rato principu. Leidžiamas skystis per skaidrius vamzdžius yra pašildomas saulės spindulių ir taip skystyje esančios norbornadieno molekulės virsta izomerais kvadrikiklanais, kurie užrakina šilumą. Tada šis skystis yra saugomas kambario temperatūroje, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis energijos nuostolis. Kai reikia energijos, skystis pereina pro specialų katalizatorių, kuris grąžina molekules atgal į jų pradinę formą ir toks skystis įšyla iki 63 laipsnių pagal Celsijų.

Tad manoma, jog šią šilumą bus galima panaudoti įvairiose pastatų šildymo sistemose. Tyrėjai šį skystį pakartotinai panaudojo 125 kartus – surinko saulės šilumą, ją saugojo ir atpalaidavo – ir nepastebėjo, kad būtų daroma didesnė žala šioms molekulėms.

„Pastaruoju metu mes padarėme daug svarbių atradimų ir šiandien turime energetikos sistemą, kuri veikia ištisus metus ir į aplinką neišmeta jokios taršos“, – teigė K. Moth-Poulsenas.

Pasak NBC, mokslininkai atliko keletą atradimų, po kurių pasiekė, kad jų specialus skystis dabar gali viename kilograme saugoti 250 vatvalandes, o tai yra dvigubai didesnė talpa nei, kad gali pasiūlyti „Tesla Powerwall“ baterijų sistema. Tačiau vis dar yra daugybė galimybių naujiems pasiekimams. Mokslininkai mano, kad remiantis tinkamomis manipuliavimo priemonėmis jie gali gauti dar daugiau šilumos iš tokios sistemos – bent 110 laipsnių pagal Celsijų.

„Dar reikės daug ką nuveikti. Mums tik pavyko padaryti taip, kad ši sistema veiktų. Dabar turime užtikrinti, kad viskas būtų optimaliai suprojektuota“, – sako K. Moth-Poulsenas. Jei viskas vyks taip, kaip suplanuota, K. Moth-Poulsenas mano, kad ši technologija komerciniais tikslais gali būti pradėda naudoti jau per artimiausius 10 metų. Naujausi mokslininkų tyrimų rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Energy & Environmental Science“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (3)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Saulės audros matavimai Marse

2022 metų vasario 15 dieną kilo Saulės dalelių įvykis – išsiveržimas, kurio metu labai išaugo energingų dalelių – protonų, elektronų ir įvairių elementų branduolių – srautas. Įvykis stebėtas įvairiose Saulės sistemos vietose: orbitoje aplink žvaigždę, Žemėje ir net Marse. Dabar pristatyta detali stebėjimų Marse analizė.

Saulės vainiko atsistatymas po išsiveržimo

Saulės vainikas yra milijono laipsnių temperatūros retos plazmos kevalas, gaubiantis žvaigždę. Magnetiniai laukai, kylantys iš Saulės gelmių, kaitina šią plazmą, o kartais sukelia ir išsiveržimus arba vainikinės masės išmetimus. Dabar pirmą kartą mokslininkai detaliai ištyrė, kaip į pritemusį regioną grįžta plazma.

Aplinkos pavojai gyvybingoms egzoplanetoms

Šiuo metu žinome daugiau nei penkis tūkstančius egzoplanetų – planetų prie kitų žvaigždžių. Tarp jų apie pusantro šimto yra uolinės planetos savo žvaigždžių gyvybinėse zonose – jų paviršiaus temperatūra, tikėtina, yra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Nors dar toli gražu negalime atsakyti, ar kurioje nors iš jų egzistuoja gyvybė, visgi šios planetos traukia didesnį mokslininkų dėmesį.

2024 m. lapkritis
2024-11-22 15:58
Lietuvos mokslininko tyrimai gali pakeisti robotų ateitį
2024-11-21 13:22
Keista Urano magnetosfera – trumpalaikė?
2024-11-20 21:02
Ar Saulės ašigaliuose rasime sūkurių?
2024-11-20 12:19
Dirbtinio intelekto kvailumas ir kitos temos tarpdisciplininėje KTU SHMMF konferencijoje
2024-11-19 21:05
Krovinių svaidymas iš Mėnulio
2024-11-18 09:31
Pagerbtos Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
2024-11-16 18:42
Potvyniai nesferiškuose dangaus kūnuose
2024-11-15 13:25
Marso pluta – druskinga ir kieta
2024-11-14 21:11
Radijo žybsniai – masyviose galaktikose
2024-11-14 15:23
Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
2024-11-14 13:17
Senovinio Marso vandenyno istorija
2024-11-13 21:04
Membraniniai kosminiai teleskopai
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama