Jeigu tikėtume gandais, garsiausias XX a. fizikas Albertas Einsteinas kelias paskutines savo gyvenimo valandas praleido ant popierėlio skrebendamas savo paskutinį bandymą suformuluoti visko teoriją. Po 60 metų veikiausiai su panašiomis mintimis pasaulį paliko kitas fizikos titanas – Stephenas Hawkingas.
Mokslininko kolegos atskleidė, kad S. Hawkingo paskutinis akademinis darbas galimai leistų aptikti paralelines visatas, mat tai yra matematinis modelis, kuriuo pasinaudojus kosminiais aparatais būtų galima aptikti daugelio didžiųjų sprogimų pėdsakus, rašo telegraph.co.uk.
Teorinis darbas, kurio recenzavimą šiuo metu atlieka prestižinis mokslo žurnalas, yra pavadintas „A Smooth Exit from Eternal Inflation“ („Sklandus išėjimas iš amžino plėtimosi“) – tikėtina, kad jis taps pačiu svarbiausiu moksliniu S. Hawkingo palikimu. Fiziko kolegos sakė, kad jeigu eksperimentiškai būtų atrasti įrodymai, kuriuos prognozuoja naujausia S. Hawkingo teorija, tuomet jis tikrai būtų nusipelnęs taip niekada ir negautos Nobelio fizikos premijos, kuri teikiama tik šiuo metu gyviems laureatams.
Šiuo tyrimu S. Hawkingas siekė išspręsti dar 1983 jo paties išvystytoje „beribėje“ teorijoje, kuri aprašo, kaip visatos randasi didžiųjų sprogimų metu, užkoduotą konfliktą. Pagal šią teoriją, Visata iš taško akimirksniu išsiplėtė iki „prototipinės Visatos“, kuri vėliau išsivystė į erdvę, kurioje egzistuojame ir mes – šis procesas yra pavadintas infliacija. Tačiau ta pati teorija prognozavo, kad didžiųjų sprogimų kiekis yra begalybė, kiekvieno tokio sprogimo metu susidaro po atskirą visatą. Randasi multivisata, kuri lemia matematinį paradoksą: iki šiol nebuvo žinoma, kaip ją apibūdinti kiekybiškai.
Daramo universiteto (JK) kosmologijos profesorius Carlosas Frenkas sakė: „Naujojo Hawkingo darbo įdomioji detalė yra ta, kad [multivisata] paliko savo pėdsaką foninėje mikrobangų spinduliuotėje, smelkiančioje mūsų Visatą, ir galėtume tą pėdsaką išmatuoti kosminiame laive sumontuotu jutikliu. Šios idėjos siūlo kvapą gniaužiančią perspektyvą įrodyti, jog egzistuoja kitos visatos.“
Lėveno universiteto (Belgija) profesorius Thomasas Hertogas, kuris kartu su S. Hawkingu kūrė naująją teoriją, sakė, kad prieš dvi savaites buvo su juo susitikęs aptarti paskutinių publikavimui rengiamos teorijos detalių. „Toks buvo Stephenas: drąsiai keliavo ten, kur nedrįso keliauti niekas. Jis dažnai buvo nominuojamas gauti Nobelio premiją, bet niekada taip ir nebuvo ja apdovanotas. Dabar niekada ir nebebus“, – sakė H. Hertogas.
Nepaisant milžiniškų S. Hawkingo paskutinio darbo perspektyvų, jame taip pat užkoduota ir liūdna prognozė: ilgainiui Visata užtems, nes pasibaigs žvaigždėse esanti energija.
S. Hawkingas mirė praėjusią savaitę trečiadienį Kembridže, sulaukęs 76 metų. Jam dar 1964 metais buvo diagnozuota motorinių neuronų liga. Ilgainiui dėl ligos mokslininkas nebegalėjo atlikti beveik jokių valingų judesių, tad buvo prikaustytas prie vežimėlio, o bendravo per specialiai jam pritaikytą kompiuterizuotą balso sistemą, kurią valdė skruosto judesiais.
