Elektronika.lt
 2025 m. gegužės 8 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 7 d. 20:11
Svajonė apie privatumą žlugo: „Google“ išsižadėjo pažado saugoti jūsų duomenis
Gegužės 7 d. 17:19
VU astrofizikai su kolegomis iš Lenkijos tiria žemiškai gyvybei būtinų elementų evoliuciją kosmose
Gegužės 7 d. 14:22
Nematomas „YouTube“ pasaulis: kodėl milijardai vaizdo įrašų niekada nesulaukia žiūrovų?
Gegužės 7 d. 11:26
„Philips Evnia 25M2N5200U“: sukurtas pergalėms e. sporte
Gegužės 7 d. 08:50
Kaune įvyko Pasaulinės robotų olimpiados nacionalinis turnyras – Lietuvos komandos ruošiasi Singapūrui
Gegužės 6 d. 20:22
Ką reikia žinoti prieš perkant belaidį įkroviklį
Gegužės 6 d. 17:20
Ekspertas tikina: dirbtinis intelektas – ne baubas, o pagalbininkas aptarnaujant klientus
Gegužės 6 d. 14:58
Elektromobiliai yra ekologiški – įvaizdis ar realybė?
Gegužės 6 d. 11:32
Ką daryti, jei tavo buvęs turi tavo slaptažodį?
Gegužės 6 d. 08:25
Pristatė revoliucinę idėją: jau netrukus dirbtinis intelektas visiškai pakeis mums įprastą apsipirkimą
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Lietuvos fizikų užduotis: iš Saulės paimti daugiau energijos

Publikuota: 2018-02-12 19:20
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Per metus Žemę iš Saulės pasiekia 6 x 10²⁴ džaulių energijos. Nuo saulės energijos priklauso svarbiausia mūsų planetos cheminė reakcija – fotosintezė. Milijardus metų augalai, dumbliai ir bakterijos buvo vieninteliai organizmai, sugebėję panaudoti šį išteklių, tačiau ir jie tai daro vos 0,1 proc. efektyvumu. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros vedėjas, Fizinių ir technologijos mokslų centro Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas prof. habil. dr. Leonas Valkūnas įsitikinęs, kad didesnis saulės energijos išgavimas ir panaudojimas – vienas reikšmingiausių žmonijos iššūkių.

Anot jo, Žemę pasiekiančią saulės energiją surenkant 100 proc. efektyvumu, per valandą būtų gauta tiek energijos, kad būtų patenkinti visos žmonijos metiniai poreikiai. Natūrali fotosintezė tiesiogiai arba netiesiogiai mums pagamina visą maistą ir didžiąją dalį energijos. Net iškastinis kuras kadaise susidarė būtent fotosintezės būdu.

Šiuo metu visame pasaulyje intensyviai plėtojama pramoninė silicio pagrindo saulės elementų gamyba. Milžiniškos lėšos skiriamos šių elementų efektyvumui, kuris laborotorijose jau viršija 20 proc., didinti. Taip pat daug dėmesio skiriama ir kitai perspektyviai sričiai – saulės elementams, pagamintiems iš organinių medžiagų. Tikimasi, kad tokių elementų sistemų kaina bus mažesnė nei kitų.

„Teoriškai organiniai saulės elementai galėtų būti dažų pavidalo. Nudažei namo sieną, prijungei kontaktus ir apsirūpini elektra“, – dėsto prof. L. Valkūnas.

Vienas iš tiriamų organinių elementų tipų veikia fotosintezės pagrindu: padedant saulės energijai iš anglies dvideginio ir vandens gaminami angliavandeniliai. „Tokios dirbtinės fotosintezės sistemos ne tik gamintų energiją, bet prisidėtų kovojant su klimato kaita, mat šio proceso metu naudojamas anglies dvideginis“, – teigia mokslininkas.

Šalutinis fotosintezės produktas – deguonis, kuriuo visi kvėpuojame. Vis dėlto fotosintezę vykdantiems augalams, dumbliams ir bakterijoms jis ne tik nereikalingas, bet netgi žalingas. Didėjant šviesos intensyvumui fotosintezės reakcijos vyksta greičiau, o kartu pagaminama daugiau deguonies, kuris dėl agresyvių oksidacinių savybių gali sudeginti visą fotosintezės sistemą.

Kai kuriami dirbtiniai dariniai, vykdantys dalinę fotosintezę, siekiama išgauti kuo aukštesnę krūvininkų generavimo išeigą, kartu maksimaliai apsaugant juos nuo žalingo deguonies poveikio. Supratimas, kaip su žalingu deguonies poveikiu kovoja augalai, gali būti labai naudingas ir kuriant įvairias saulės energijos akumuliavimo sistemas.

Augalai turi specialius fotosintezės slopinimo mechanizmus, kurie įsijungia padidėjus šviesos intensyvumui ir net giedriausią dieną apsaugo juos nuo susideginimo. Vadinamieji nefotocheminiai gesinimo mechanizmai yra vienas iš pagrindinių prof. L. Valkūno tyrinėjimų objektų.

„Egzistuoja keli hipotetiniai fotosintezės intensyvumo savireguliacijos modeliai. Pagal vieną iš jų, šviesos intensyvumas lemia trimatės baltymų struktūros pokyčius, o nuo jų priklauso energijos pernašos iš pigmentų į reakcijos centrus, kuriuose krūviai atsiskiria ir stimuliuoja angliavandenių sintezę ir deguonies išskyrimą, efektyvumas. Tokie baltyminės terpės struktūros pokyčiai, susieti su savireguliacijos mechanizmais, gali nulemti, kad krūviai atsiskiria ne tik reakcijos centruose“, – savo idėją, publikuotą prestižiniame mokslo žurnale „Science“, apibūdina prof. L. Valkūnas.

Augalų apsisaugojimo nuo susideginimo dėl intensyvios šviesos poveikio mechanizmus prof. L. Valkūnas su kolegomis tiria jau 15 metų. Per šį laiką intensyviai vykdyti kinetinės spektroskopijos, pavienių molekulių spektroskopijos, fluorescencijos indukcijos bei fluorescencijos su laikine ir spektrine skiriamąja geba plačiame temperatūros diapazone (nuo 15K iki kambario temperatūros) tyrimai. Rezultatams aiškinti VU Teorinės fizikos katedroje kurti modeliai ir, pasitelkiant superkomputerių galimybes, vykdomi teoriniai skaičiavimai.

Didelę dalį savo tyrimų prof. L. Valkūnas vykdė bendradarbiaudamas su mokslininkais iš Kalifornijos universiteto Berklyje, Amsterdamo Liavojo, Londono Karalienės Marijos, Mičigano, Lundo universitetų, Prancūzijos atominių tyrimų centro ir kitų garsių mokslo institucijų. Mokslininkas parengė arba dalyvavo rengiant apie 80 publikacijų, kuriose nagrinėtos su fotosintezės reguliavimu susijusios temos.

Prof. L. Valkūnas darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose“, kuris buvo pateiktas 2017 m. Lietuvos mokslo premijų konkursui, pristatė Lietuvos mokslų akademijoje.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
VU GMC mokslininkai – tarp pasaulio inovacijų lyderių „Young Inventors Prize 2025“ finale

Lietuvos vardas skamba tarp pasaulio inovacijų lyderių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų komanda pateko į prestižinio Europos patentų tarnybos konkurso „Young Inventors Prize 2025“ finalą.

Marso vulkanizmo istorija

Šiandien Marse aktyvių ugnikalnių nėra, tačiau praeityje tikrai buvo. Ar jie verždavosi dažnai, ar tik po kartą-kitą? Nauji marsaeigio „Perseverance“ surinkti duomenys rodo, kad vulkanizmas vyko ilgai ir buvo įvairialypis procesas.

Alfveno bangos Saulės vainike

Saulės vainikas – žvaigždę gaubianti plazma – yra daug karštesnis už jos paviršių, arba fotosferą. Spinduliuotė ar šiluminis laidumas tiek įkaitinti vainiko negali, vadinasi, energiją jam suteikia kažkoks kitas procesas.

2025 m. gegužė
2025-05-02 19:38
VU mokslininkų tyrimas apie 3D spausdinimą publikuotas prestižiniame žurnale „Light: Advanced Manufacturing“
2025 m. balandis
2025-04-29 18:24
Dirbtinis intelektas atskleidžia senovės Peru simbolius
2025-04-28 18:41
Technologijos mažina senjorų demencijos riziką – pataria mokslininkai
2025-04-25 21:07
Mokslininkai prijungė implantą tiesiai prie smegenų
2025-04-25 12:36
Titano upės neturi deltų
2025-04-24 15:29
Pusinis Marso magnetinis laukas
2025-04-23 19:22
Saulės mikrožybsniai skiriasi nuo didesnių
2025-04-22 12:21
Šis garsas gali sustabdyti jūros ligą per minutę
2025-04-18 12:05
Naujas ekranas leidžia liesti hologramas be rizikos
2025-04-17 12:38
Fizikai išmoko sulaikyti energiją amžiams – be nuostolių
2025-04-16 12:37
Kinija planuoja statybas Mėnulyje – bet be plytų ir cemento
2025-04-15 19:10
LMA premijomis ir pagyrimo raštais apdovanoti net 8 KTU jaunieji mokslininkai
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama