Lietuvos mokslininkai dar šiais metais galės gauti finansavimą aukšto lygio taikomiesiems tyrimams, iš kurių galėtų gimti nauji rinkai aktualūs produktai. 47 tiksliniams sumanios specializacijos projektams Švietimo ir mokslo ministerija skiria 27,8 mln. eurų ES investicijų.
Paskirstytas finansavimas aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomiems tyrimams, skirtiems kurti Lietuvos ūkiui aktualioms mokslo idėjoms, kurios vėliau galėtų būti komercinamos. Vienam projektui atiteks iki 700 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai. Paraiškas finansavimui galėjo teikti universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, iš viso sulaukta beveik 90 paraiškų.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis
„Norint kurti inovatyvią ekonomiką, būtina mokslo idėjas sėkmingai diegti rinkoje, todėl skatiname mokslininkus vykdyti tyrimus, turinčius komercinį potencialą. Įgyvendindami sumanios specializacijos strategiją, siekiame nutiesti kelią nuo mokslo idėjos iki produkto. Šalies mokslo potencialas ir resursai yra išskaidyti, todėl siekiame stiprinti ir sutelkti, ką turime geriausia“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Daugiausia finansavimą laimėjusių projektų pateikė Vilniaus universiteto mokslininkai – 13. Po 6 projektus įgyvendins Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, po 5 – Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Fizinių ir technologijos mokslų centras. Finansavimą gaus po 2 Lietuvos energetikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto projektus, po vieną projektą vykdys Inovatyvios medicinos centras, Klaipėdos universitetas ir Mykolo Romerio universitetas.
2014–2021 m. ES struktūrinių fondų investavimo periodu finansinis Europos Sąjungos dėmesys, nukreiptas į inovacijas, koncentruojamas į efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą per sumanios specializacijos strategiją. Sumani specializacija reiškia, kad investuojama į mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis, kurių plėtojamas daro didžiausią įtaką šalies ekonomikos augimui ir konkurencingumui.
Daugiausia finansavimą laimėjusių projektų bus vykdoma kuriant naujus gamybos procesus, medžiagas ir technologijas: 15-ai paraiškų skiriama 9,68 mln. eurų. Po 10 projektų bus finansuojama agroinovacijų ir maisto technologijų (6,246 mln. eurų) bei sveikatos technologijų ir biotechnologijų kryptyje (5,179 mln. eurų).
Transporto, logistikos ir informacinių ir ryšių technologijų kryptyje bus finansuojamos 5 paraiškos (2,863 mln. eurų), energetikos ir tvarios aplinkos kryptyje – 4 paraiškos (2,223 mln. eurų), įtraukios ir kūrybingos visuomenės kryptyje – 3 paraiškos (1,594 mln. eurų).
Švietimo ir mokslo ministerija iš viso konkurso būdu mokslo tyrimams skyrė 67 mln. eurų ES investicijų, kurios bus naudojamos nuo 2018 metų. Iš jų greta 27,8 mln. eurų, kurie atiteks inovacijas kursiantiems mokslininkams, 35 mln. eurų skirta aukšto lygio mokslinių tyrimų projektams, 4,35 mln. eurų jaunų mokslininkų karjeros pradžiai – podoktorantūrinėms stažuotėms.