Duobės keliuose kiekvienam vairuotojui kelia nemenką galvos skausmą: važiuoti siaubingai nepatogu, gadinamos transporto priemonės, be to, dėl duobių gali kilti ir rimtų eismo nelaimių. Ir ne tik – kelių taisymo darbai tampa nemenkų transporto grūsčių priežastimi. Tačiau netrukus visos šios bėdos gali tapti praeitimi, rašo engadget.com.
Mokslininkai iš Nyderlandų Delfto universiteto tvirtina, kad atrado sprendimą, kuris ne tik leis keliams pasitaisyti savaime, bet ir galės įkrauti elektromobilių akumuliatorius. Delfto universiteto mokslininkas Erikas Schlangenas teigia, kad jau planuojama išbandyti savaime pasitaisantį asfaltą, kuriame esančios laidžios plieno gijos ir bakterijos ne tik užtaisytų nedidelius plyšius, bet ir siųstų elektros energiją šiuo keliu važiuojantiems elektromobiliams.
Elektromobilių krovimas gali vykti transporto priemonėms stabtelėjus ties sankryžomis – tokiu būdu, belaukiant žalios šviesoforo šviesos, galima truputėli papildyti akumuliatorius ir pailginti kelionės vienu įkrovimu trukmę.
Tiesa, kad toks kelias „veiktų“, reikia įveikti nemažai rimtų kliūčių: kad asfaltas užsilopytų, reikalingas kaitinimo aparatas, kuris pakankamai įšildytų asfaltą bei plieno gijas, kad prasidėtų taisymosi procesas. Ir, savaime suprantama, norint, kad įsikrautų elektromobiliai, reikia, kad plieno gijomis tekėtų elektra, be to, ir patys elektromobiliai turi būti pritaikyti tokiam energijos priėmimo būdui.
E. Schlangenas prognozuoja, kad tokie keliai kainuotų 25 proc. brangiau už įprastinę kelių dangą – neskaičiuojant specialios šių kelių aptarnavimui reikalingos įrangos. Tačiau tikėtina, kad didesnės pradinės investicijos į miestų infrastruktūrą turėtų ganėtinai greitai atsipirkti. Asfalto būklė nuolat prastėja, tad kelius būtina prižiūrėti – kartais būtent priežiūros ir taisymo sąnaudos tampa priežastimi apskritai kokio nors kelio netiesti.
E. Schlangenas įsitikinęs, kad taikant naują technologiją nutiesti keliai tarnaus dukart ilgiau už įprastinius ir smarkiai sumažintų aptarnavimo sąnaudas – vadinasi, net ir „apleistose“ gatvėse dangos kokybė būtų kur kas geresnė nei su įprastine danga. O jeigu prie sankryžų būtų sumontuota pakankamai elektros akumuliatorių kroviklių, sumažėtų specializuotų elektromobilių kroviklių poreikis. Kol kas nėra žinoma, kada Delfto universitetas ketina pradėti naujausios dangos versijos bandymus, bet vienokie ar kitokie senesnių patobulintos kelio dangos bandymai atliekami dar nuo 2010 metų. Anot mokslininkų, didžiausias iššūkis, su kuriuo jie susiduria – tai įtikinti reikiamus žmones ir organizacijas dalyvauti tyrimuose.
Pavyzdžiui, miestų savivaldybės, išgirdusios, kad reikėtų iš naujo nutiesti kelią, pradeda raukytis, o automobilių gamintojams gali nepatikti idėja į savo gaminius montuoti dar vieną ir tikriausiai ne pigią akumuliatorių krovimo sistemą. Tad kol kas galima manyti, kad savaime pasitaisančių ir elektromobilius įkraunančių kelių idėja yra daugiau vizija to, kas būtų, jeigu visos reikiamos organizacijos prisidėtų prie Delfto universiteto pasiūlymų.
