Mokslininkai tvirtina, kad pirmąkart istorijoje nustatė, kad prie į Žemę panašios egzoplanetos egzistuoja atmosfera, rašo BBC. Mokslininkai tyrė pasaulį, pavadintą GJ 1132b. Jis už Žemę didesnis 1,4 karto ir yra už 39 šviesmečių. Stebėjimo duomenys rodo, kad ši „superžemė“ yra padengta tiršto dujų sluoksnio – tai gali būti arba vandens garai, arba metanas, arba jų mišinys. Tyrimo duomenis publikavo leidinys „Astronomical Journal“.
Egzoplanetos atmosferos atradimas ir aprašymas – itin svarbus žingsnis vykdant gyvybės už Saulės sistemos ribų paieškas. Tiesa, kalbėti apie gyvybę būtent GJ 1132b planetoje tikriausiai nereikėtų: jos paviršiaus temperatūra yra apie 370 ºC. Tyrimui vadovavęs Kylio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkas dr. Johnas Southworthas sakė: „Mano žiniomis, aukščiausia temperatūra, kurioje sugeba išgyventi Žemės gyvybė, yra 120 ºC – kur kas mažesnė, nei toje egzoplanetoje“.
Apie GJ 1132b atradimą pirmąkart paskelbta 2015 metais. Ji yra iš pietų pusrutulio matomame Burės žvaigždyne. Yra tikimybė, kad tai yra „vandens pasaulis“, kurį gaubia tiršta vandens garų atmosfera. Nors planeta savo dydžiu yra panaši į Žemę, ji sukasi apie kur kas mažesnę, vėsesnę ir tamsesnę žvaigždę, nei Saulė. Europos pietinės observatorijos Čilėje teleskopu mokslininkai planetos atmosferos sudėtį studijavo pagal tai, kaip ji pritemdydavo savo žvaigždę, praeidama tarp šviesulio ir stebėtojų.
„Ji buvo atrasta dėl to, kad judėdama tarp žvaigždės ir mūsų, savo žvaigždę planeta šiek tiek pritemdo – tai apskritai yra labai geras būdas ieškoti egzoplanetų“, – sakė dr. J. Southworthas. Tačiau tokio tranzito metu mus pasiekianti tolimos žvaigždės šviesa pasižymi ir dar viena savybe – iš jos „nufiltruojama“ daugiau tokios šviesos, kurią sugeria egzoplanetos atmosfera, o pagal šviesos sugertį galima identifikuoti chemines medžiagas.
Tad GJ 1132b stebėjimo duomenys rodo, kad jos tirštoje atmosferoje turėtų būti gausu vandens ir/arba metano. „Viena iš galimybių – kad tai yra „vandens pasaulis“ su karštų garų atmosfera“, – sakė tyrimo vadovas. Ir nors mokslininkai nesitiki, kad tokiame pasaulyje galėtų egzistuoti gyvybė, atmosferos atradimas yra labai padrąsinanti žinia nežemiškos gyvybės ieškotojams.
„Įrodėme, kad planetos, besisukančios apie mažos masės žvaigždes, gali turėti atmosferas, o kadangi tokių žvaigždžių Visatoje yra labai daug, smarkia išauga tikimybė, kad prie vienos iš tokių žvaigždžių įmanoma rasti gyvybę“, – teigė britų mokslininkas.
Mokslinį darbą komentavęs Grinvičo karališkosios observatorijos astronomas Marekas Kukula sakė: „Tai – gražus koncepcijos patvirtinimas. Jeigu technologijos jau šiandien gali padėti aptikti egzoplanetų atmosferas, vadinasi netolimoje ateityje galėsime patyrinėti ir daugiau į Žemę panašių planetų atmosferų“.
