Šalta ir nuoga dulkėta dykuma, gaubiama silpnos atmosferos, – dabartinis Marsas atrodo visiškai nesvetingas ir netinkamas gyvybe. Tačiau anksčiau čia atmosfera buvo gan tanki, gausios vandens atsargos, ir temperatūra visai patogi. Pagrindinė tokių liūdnų Raudonosios planetos pokyčių priežastis – kuklus jos dydis.
Greitai atšalusios ir sustingusios Marso gelmės nebegeneravo globalaus magnetinio lauko. Dingus apsaugai, Saulės vėjo dalelės pradėjo netrukdomos skverbtis į atmosferą ir pamažu „nupūtė“ 85–90 jos procentų į kosmosą. Įkandin išgaravo vanduo, ir Marsas tapo tokiu, kokį jį matome.
Yra daugybė sumanymų, kaip kaimyninei planetai būtų galima grąžinti ankstesnį, tinkamą gyvybei, vaizdą – tarp kurių ir Marso bombardavimas termobranduoliniais užtaisais. Neseniai vykusiame „Planetary Science Vision 2050“ simpoziume NASA planetologijos skyriaus direktorius Jimas Greenas paskelbė taikesnį projektą, kurio esmine detale turėtų tapti nauja dirbtinė magnetosfera. „Taip jonosferoje ir viršutiniuose atmosferos sluoksniuose susilpnėtų daugelis Saulės vėjo sukeliamų „erozinių“ procesų, ir atmosfera galėtų tankėti ir šilti“, – dėsto projekto autoriai.
Dirbtinę magnetosferą Greenas ir jo kolegos siūlo kurti ne pačioje planetoje, o Lagranžo taške L1, tarp Marso ir Saulės. Saulės-Marso sistemos L1 taške, esančiame apie 320 Marso spindulių atstumu nuo planetos Saulės link, patalpintas skydas-dipolis sukurtų magnetosferą, kuri laikytų Marsą nuolatos pridengtą nuo pražūtingų Saulės spindulių.
Galingas magnetinis laukas nukreiptų Saulės vėjo daleles ir atmosfera galėtų vėl kaupti masę ir tankėti. Pasak Greeno, tai nėra teraformavimas įprasta šio žodžio prasme – ne dirbtinis poveikis klimatui. Taip būtų padedama planetai atsistatyti pačiai, pasinaudojant natūraliais joje vykstančiais procesais.
Mokslininkų atliktas kompiuterinis modeliavimas parodė, kad tokia apsauga leistų Marso atmosferai pasiekti pusę žemiškosios atmosferos tankio ir slėgio vos per keletą metų. Taip galėtų pradėti augti temperatūra paviršiuje, ir vos ji pakiltų iki ~4°С, ašigaliuose atšiltų ir pradėtų garuoti sušalusio anglies dvideginio kepurės. Šios dujos atmosferą sutankintų dar labiau ir sukurtų šiltnamio efektą, kuris paspartintų visus atšilimo procesus, kol galiausiai ištirptų vandens ledo sankaupos. Mokslininkų manymu, taip galbūt pavyktų atkurti iki 1/7 kadaise Marse tyvuliavusių vandenų. Teliktų perkelti ten mikrobų ir grybų, o paskui pasodinti pirmuosius augalus.
